Motomanų Diskusijos » Renginiai ir susitikimai » Pasakojimas iš ralio per Lietuvą ir Latviją 2012

| 2012-06-28 Dellamorte | 16/7583 žinut.
 

 
Gilias tradicijas turintis VORAI MC rengiamas retro motociklų ralis aplink Lietuvą, skirtas 1941 m. birželio 23 d. sukilimui paminėti, šiemet transformavosi į tarptautinį renginį, kurio trasa pirmąkart nusidriekė ir už Lietuvos ribų. Ir kur gi kitur jei ne pas braliukus?

Pernai pirmąkart ralyje leidus dalyvauti ir šiuolaikiniams motociklams, neatsispyriau pagundai sudalyvauti ir pats. Na, kas skaitėte pasakojimą mano bloge, tas tikriausiai atsimenate, kad tąkart netikėtai savo klasėje užėmiau trečią vietą.

Kas niekad apie šį renginį negirdėjote ir tingite domėtis, pasakysiu keliais žodžiais – čia tikriausiai niekuomet prioritetas nebuvo teikiamas „tikram“ sportui. Šiame ralyje visuomet buvo svarbiausia draugiškumas ir ypatinga visus suvienijanti atmosfera. O taip pat – ir propaguojama patriotiškumo dvasia.

Nors jau pernai teko iš šio ralio „veteranų“ išgirsti vertinimus, kad renginys sumažėjus dalyvių su senais tarybiniais motociklais skaičiui prarado savo „aurą“, tačiau prisiminęs pernykščius nuotykius nė kiek neabejojau, kad dalyvausiu ir šiemet – juolab, kad ir vėl maršrutas ėjo pro Varniuose vykstantį metalo festivalį „Kilkim Žaibu“, kurio nuo 2003 metų nepraleidau nei vieno.

Gaila, bet šįkart šiam tikrai dėmesio vertam raliui gerokai pritrūko reklamos. Apie jį netgi nebuvo paskelbta motomanuose, o apskritai visa informacija pasirodė likus mažiau nei porai savaičių iki starto. Pavyzdžiui, vien mano keli pažįstami, ketinę išmėginti savo jėgas lenktynėse, buvo įsitikinę, kad jos neįvyks. Tad jau iš anksto buvo galima spėti, kad renginys masės dalyvių vėl nepritrauks.

Na, bet tai jau organizatorių rūpestis.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Mano rūpestis buvo rasti nors vieną bendrakeleivį, kad būtų smagiau. Į kompaniją prikalbinau draugą Povilą su YAMAHA VIRAGO 920, o prie mūsų dar prisijungė iki tol nepažįstamas kaunietis Virginijus su SUZUKI V-STROM 650. Beje, kadangi Povilo „yama“ yra 1982 m. gamybos, jo motociklas buvo priskirtas retro klasei. Dėl to jis trynė rankomis, tikėdamasis apdėti daug labiau „retroviškesnius“ Uralus ir Dneprus. Deja, vėliau paaiškėjo, kad tai ne taip jau lengva padaryti, kai trasa driekiasi latviška bekele – čia pranašumas dingsta.

Atskirai startavę Kauno garbę taip pat gynė ir ilgametis ralių dalyvis Ploščius su Karoliu, važiavę vienu motociklu DNEPR bei vienintelis moteriškas ekipažas – Pelytė su dukra Anele, vykusios HD Sportsteriu.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Ralio taisyklės paprastos – kuo greičiau apvažiuoti visą numatytą maršrutą, pakeliui pasižymint dešimtyje tarpinių taškų, kuriais tarnavo degalinės. Aišku, teisėjų ten niekas neišrikiavo. Tereikėjo atvykus ką nors įsigyti ir pasilikti čekį, kuriame užfiksuota vietovė ir pirkimo laikas. Visa kita – paties dalyvio valioje. Važiuok kiek nori, nakvok kur nori. Jei nenori nakvot – važiuok visą naktį. Demokratija.

Nors oficialus ralio startas ir finišas buvo Gargžduose, tačiau mes, pažvelgę į žemėlapį nusprendėme kelionę pradėti nuo artimiausio Kaunui „čekpointo“ – Pasvalio.

I diena

Pirmoji 150 km atkarpa nuo Kauno iki Pasvalio „Via Baltica“ keliu buvo gana nuobodoka – beveik visą laiką įkyriai lijo, o dangus buvo niūriai pilkas. Nemaloniai nustebino apranga – jau ties Panevėžiu sustojus pajutau, kad drėgmė persismelkė per kelnes ties tam tikra vieta, kurią norėtųsi turėti visuomet sausą. Guodė tai, kad visa kita neperšlapo – taip pat ir Raseiniuose už 20 Lt įsigytos kariškos goreteksinės pirštinės, kurias neabejotinai galiu laikyti geriausia šių metų motoinvesticija.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Antrasis tarpinis punktas buvo jau Latvijoje – netoli sienos esančioje Bauskoje, pro kurią lietuviai neišvengiamai pravažiuoja vykdami į Rygą. Prieš pat sieną prasilenkėme su iš kažkokių pratybų grįžtančia didele Lietuvos kariuomenės HUMMER‘ių kolona. Vaizdas, aišku, įspūdingas, tik aš vos „neįsimūrijau“ į priekyje manęs staigiai sustojusius bendrakeleivius, sureagavusius į lydinčių policijos ekipažų švyturėlius ir sirenas.

Sienos kirtimas – kaip jau seniai esame įpratę – visiškai nepastebimas. Pravažiuojant pro tuščius muitinės pastatus įdėmiau įsižiūrėjęs pastebiu, kad jie po truputį „vaiduoklėja“, o pro suskeldėjusio asfalto plyšius besikalanti žolė šį įspūdį dar labiau sustiprina. Ką gi, tikiuosi, kad šios infrastruktūros, skiriančios dvi „seses“ daugiau niekuomet ir nebeprireiks.

Apskritai, man Latvija nuo pats mažens atrodė kažkaip magiškai – tarsi kokia paralelinė Lietuva. Mūsų šalys – lyg dvynės seserys, kūdikystėje išskirtos ir užaugusios skirtingose šeimose, o susitikusios tik būdamos vidutinio amžiaus moteriškės. Todėl kiekvienos kelionės pro šią šalį metu ar bendraujant su latviais visuomet lyginame vienus su kitais, stebimės skirtumais ir džiaugiamės bendrumais.

Na, bet grįžkime prie kelionės.

Pajudę iš Bauskos, į priekį leidome Virginijų, kadangi jis turėjo motociklinę navigaciją, ir atrodė, kad taip keliauti bus žymiai paprasčiau. GPS iš tiesų padėdavo greičiau rasti reikiamą degalinę važiuojant miestu, tačiau vėliau kelionės metu dėl jo kaltės sugaišome keletą valandų ir bereikalingai prasukome keliasdešimt kilometrų žvyrkelio.

Latviški keliai jau ne sykį apdainuoti ir apraudoti mūsų tautosakoje, bet neatsispirsiu pagundai dar šį tą apie juos paporinti. Su kolegomis pajuokavome, kad Latvijoje turėtų klestėti važiuoklės taisymo verslas, nes jokia transporto priemonė čia ilgai sveikais ratais ir amortizatoriais negalėtų išlikti.

Tik pasukus nuo Bauskos link Barbelės, esančios už 29 km, pirmą kartą gyvenime pamačiau kelią, tiesiogine prasme sudurstytą iš skirtingų asfalto lopų – jis atrodė tarsi suknelė iš skiaučių. Nors didelių duobių jame nebuvo, tačiau kiekvienas lopas buvo skirtingo aukščio, todėl per jį važiuojant mūsų motociklai beprotiškai lingavo, o mes šokinėjom į orą kaip kokie jojantys indėnai.

Tačiau netrukus ir toks asfaltas pasibaigė, o man pamačius horizonte boluojant beprasidedantį žvyrkelį, pasidarė silpna – jei jau asfaltas pas juos toks, tai kokie tada žvyrkeliai?..

Ačiū dievui, žvyrkeliai pasitaikė geresni nei Lietuvoje – kai kuriose vietose jie buvo taip stebėtinai lygūs, kad priminė suplūktą molio aslą. Todėl galėjome jais įsibėgėti iki visai padoraus 70-80 km/h greičio, o mašinos čia lėkė dar greičiau. Prasilenkiant su vienu „golfuku“ iš po jo ratų atlėkęs akmuo skaudžiai pataikė į ranką ir paliko mėlynę, bet teliko pasidžiaugti, kad jis nekliuvo į stikliuką, kurį būtų neabejotinai sukūlęs.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Negalėjo nestebinti tai, kad žvyrkeliais sujungti ne kokie nykštukiniai kaimukai, bet net ir miesteliai, o jais lyg niekur nieko lėkė „fūros“, sukeldamos tokį dulkių debesį, kad prasilenkiant kelias akimirkas tekdavo panirti į neperregimą pilką rūką. Tokių dalykų Lietuvoje neteko matyti.

Neišvengėme ir „nuotykių“ su GPS. Kažkuriame miestuke navigacija primygtinai ėmė siūlyti sukti į mišką. Na, nusprendėme pasitikėti technologijomis ir jos paklausėm. Galiausiai mūsų „kelio trumpinimas“ baigėsi tarp miškovežių išmaltų vėžių kažkur miško tankmėje, kur mus užpuolė išbadėjusių uodų spiečiai, pro pravertus šalmus besitaikantys įsisiurbti į veidus.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.



Iš įsimintinesnių pakeliui pravažiuotų vietovių išskirtinė pasirodė Jaunjelgava, savo gana vaizdinga Dauguvos upės pakrante ir hidroelektrinės užtvanka, panašia į Kauno HE, kurią įveikiant teko pravažiuoti tuneliu.

Mūsų dienos tikslas buvo pasiekti Zarasus, bet 22.30 buvome dar tik Jekabpilyje, nuo kurio iki jų dar laukė apie 120 km. Pamažu pradėjo temti, o mus imti nuovargis. Tą dieną jau buvo įveikta apie 400 km ir kūnas ėmė prašytis į horizontalią padėtį. Čia turėčiau pažymėti, kad stodavome maždaug kas 50 km degalinėse, tačiau taupydami laiką jose stengdavomės užtrukti kuo trumpiau. Netgi nebuvo kada normaliai pavalgyti.

Pajudėjus iš Jekabpilio netrukus sutemo ir vėl ėmė lyti. Kaip vėliau nelinksmai pastebėjo Povilas, beveik šimto kilometrų iki Daugpilio kelionės atkarpą norėtųsi išbraukti iš gyvenimo. Iš tiesų, smagumo čia buvo mažai – siauri nepažįstami keliai, intensyvus eismas, pamažu peršlampančios aprangos, visiška tamsa ir rasojantys šalmo stikliukai – su kuriais susitvarkyti niekaip nepavyko. Oro temperatūros ir drėgmės santykis buvo toks, kad net ir važiuojant pravėrus stikliuką, rasa ant jo laikėsi kaip priklijuota.

Visa laimė, kad priekyje mūsų didvyriškai visą šią atkarpą atlaikė Virginijus, kurio SUZUKI‘o galinis gabaritas buvo kone vienintelis orientyras, kurį pavyko įžiūrėti naktyje. Ką ten orientyras – tai buvo vienintelis daiktas, kurį mačiau!

Pagaliau prieš pat vidurnaktį pasiekėme Daugpilį. Papypsinau ant stilizuoto miesto riboženklio užsilipusių mergiočių, tikriausiai šventusių kažkokį mergvakarį, pulkui. Apačioje laukė baltas limuzinas. Jos sutartinai choru atsakė suūkdamos (na, žinot tą fyfišką garsą). Jo, kai kurie dalykai vienodi visame pasaulyje.

Pirmą kartą matomas naktinis Daugpilis, nors ir ryškiai apšviestas, tačiau paliko šalto, griežto ir nejaukaus rusiško tipo miesto įspūdį. Gatvės – be proto plačios, su atskiromis juostomis tramvajams. Išilgai pagrindinės miesto gatvės dar driekiasi aukštas buvęs geležinkelio pylimas, per kurį irgi nutiesta juosta automobiliams. Kaimynyste dalijasi cerkvė, barokinė katalikų bažnyčia, protestantų kirchė ir didžiulis caro laikų kalėjimas.

Tiesa, nematėme paties senamiesčio. Galbūt iš ten įspūdžiai būtų likę kitokie.

Užsižiopsoję vos nenulekiame nuo kelio – staiga nei iš šio, nei iš to pirmojoje juostoje baigiasi asfaltas, ir toliau tęsiasi tiesiog per žolę nutiesti tramvajaus bėgiai. Paskutinę akimirką Virgis ir aš „duriame“ ant stabdžių, ir, bijodamas atsisukt, girdžiu iš paskos atčiuožiantį Povilą. Laimė, jis sustoja likus keliems centimetrams iki mano motociklo galo.

Mums reikiamą degalinę pasiekiame lygiai vidurnaktį. Joje sutinkame būrį vietinių jaunų daugpiliečių, atėjusių pirkti naktipiečių. Galiu pažymėti, kad vienintelis latviškas žodis, išgirstas šiame mieste buvo „paldies“, kurį pats ir ištariau pardavėjai. Aplink – vien rusų kalba ir ne baltiškos išvaizdos veidai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Nors buvom šlapi ir pavargę, bet vis tik nuotaiką taisė mintis, kad iki Zarasų liko vos 30 kilometrų.

Į Zarasus įvažiavom vis dar lyjant lietui ir pradėjome dairytis kokių nors kempingų nuorodų. GPS nuvedė prie kažkokio motelio, bet vienbalsiai nutarėme, kad tokiai prabangai neišlaidausime.

Deja, galiausiai radę Zarasų kempingą pamatėme, kad jis užrakintas ir visiškai tuščias. Tiesa, ant vartų kabojo kontaktinis telefonas, bet kažkaip nesiryžom skambinti – buvo jau 1.00 valanda.

Dar šiek tiek pasiblaškę po mišką ir visur susidūrę su „šlagbaumais" galiausiai nuleidom rankas. Nutariau paskambinti Pelytei – galbūt jiems pavyko kažkur įsikurti, nors kažkodėl buvau įsitikinęs, kad jos ekipažas išvis nevažiuoja. Toks įspūdis susidarė, nes per visą dieną Latvijoje nesutikome nei vieno motociklininko – ką ten kalbėti apie ralio dalyvius.

Bet tik paėmęs telefoną į rankas gavau nuo Pelytės SMS: „Mes Zaraso saloje“.

Aleliuja. Nieko nelaukę į ten ir pajudėjome.

Pagaliau radę ralio dalyvių stovyklą, pasistatę palapines ir pavakarieniavę šilto maisto pasijutome kaip grįžę namo.

(Bus daugiau)

Daugiau foto: http://www.motomanai.lt/p-media_list.f23.Renginiai.Ralis_po_Lietu....

Paskelbė: Saulius (Dellamorte)

 


Prijaučianti narė
50cc *
Avataras
#2    

saunuoliai!!!! :-)
2012 Birželio 28 23:29
Gatvinis
1000cc ******
Avataras
#3    

Labai smagiai skaitesi, kas liecia info, tai tikrai mazai jos buvo, jau susigundziau kitais metais sudalyvauti :) )
2012 Birželio 29 08:39
Auksaburnis
1100cc *****
Avataras
#4    

laukiam tesinio (+)
2012 Birželio 29 08:56 Mune
Narys
600cc ****
Avataras
#5    

labai idomiai parasyt, skaitosi tikrai lengvai. dekui, laukiam tesinio.
jo, man irgi kaip MedLey atsirado noras kitais metais sudalyvaut :)
2012 Birželio 29 11:08 USM Racing Team www.usm.lt www.dropshop.lt
Narys
50cc *
#6    

liuks. laukiam nesulaukiam kitos dalies.
2012 Liepos 1 19:15
Narys
600cc ****
Avataras
#7    

II diena

Mums dar besėdint prie vakarienės „bliūdų“, ragaujant iš Latvijos krepšiuose importuotą alų ir besidalinant pirmosios dienos įspūdžiais, ėmė švisti. Nors buvo „tik“ trečia valanda nakties. Bet šnekos liejosi kaip iš kibiro ir tik mintis apie rytoj laukiantį kelią – ilgiausią viso ralio atkarpą nuo Zarasų iki Varnių – privertė prisiminti apie kažkur dingusį nuovargį ir įsiversti į palapinę miegoti.

Ryte prabudau vėliausiai iš visų, bet jaučiausi tarsi išvis nemiegojęs. Mūsų stovykla tarsi keliaujantis čigonų taboras jau visa ūžė – kas virė pusryčius, kas vaikus ant puodo sodino, kas jau mėgino užkurti savo sovietinę techniką.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Zaraso saloje viską kiaurai košė šaltas vėjas su smulkiais lietaus lašais. Ką gi, bent jau važiuoti šiandien nebus karšta.

Laikinai atsisveikinę su svetinga kompanija, patraukėme savo keliais. Buvome nutarę iš pat pradžių šiek tiek nukrypti nuo maršruto ir aplankyti Stelmužę – man asmeniškai labiausiai rūpėjo išbandyti tą legendomis apipintą 10 km kelią iki jos.

Na, galiu pasakyti, kad buvo verta. Tiesa, per tuos kalniukus ir posūkiukus taip užsiūbavo, kad net negera pradėjo darytis.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Prie Stelmužės pavadinome turistus, padarėme keletą nuotraukų ir viena ausimi paklausėme čia pat kažkokios rusės vedamos paskaitos „kak atčystyt svajų dūšų“. Ačiū, neįdomu. Let‘s ride.

Mūsų maršrutas driekėsi pro Obelius, Rokiškį, Biržus. Įspūdingai gražūs Aukštaitijos kraštovaizdžiai ir ne ką mažiau gražūs miestai, kurių bent jau centrinėse aikštėse neseniai atlikti „euroremontai“.

Berods, ties Obeliais prisivijome Ploščių su Karoliu, kuriuos aplenkėme, bet jie tą dieną vis kažkaip sugebėdavo mus „apdėti“ ir vėl išsiveržti į priekį. Kažkurioje degalinėje šnektelėję su jais sužinojom, kad jie startavo iš Gargždų ir pirmosios dienos kelionę baigė neaiškiam miške prie Pasvalio. Paskui atsikėlė 5 ryto ir, kol mes sau ramiai miegojome Zarasuose, sugebėjo perlėkti pusę Latvijos. Ir visa tai su tuo antikvariniu DNEPR‘u!

O štai naujesnė vakarietiška technika kai kuriuos pavedė. Biržuose baigėsi Pelytės kelionė, kadangi nutrūko jos harlo diržas. Ir tai nebuvo paskutinis trūkęs diržas ralyje – toks pat likimas ištiko jau kitą dieną kažką iš „Vorų“. Dar vienas pakalbintas pažįstamas iš „Vorų Brolių“ pasakojo nedalyvavęs ralyje dėl to, kad būtų tekę važiuoti žvyrkeliais, nes „o ką, jei akmenukas pateks į diržą?“.

Štai dėl ko aš nenorėčiau HD. Nebent tada, kai išleis modelį su kardanu.

Mūsiškiam „panasonikais“ ginkluotam ekipažui rimtesnių techninių bėdų visos kelionės metu išvengti pavyko. Tiesa, Povilas dar pirmąją naktį netoli Daugpilio pametė savo papildomų pakojų tvirtinimus, ir jo „floorboardai“ važiuojant plevėsavo vėjyje tarsi žiguliuko purvasargiai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Tos dienos valstybės sienos kirtimas buvo šiek tiek egzotiškesnis. Nemažoje atkarpoje Latvijos ir Lietuvos sienos sutampa su Nemunėlio, arba latviškai – Memelės – upe. Tad pervažiavus tiltą nejučia iš lietuviško Germaniškio atsiduriame latviškoje Skaistakalnėje, kuri pasitinka ant aukštos kalvos stūksančia bažnyčia. Pasakojama, kad seniau ji turėjusi tokius aukštus bokštus, kad jie buvę matomi nuo Baltijos jūros. Na, turint omenyje nuo Skaistakalnės iki jūros esantį atstumą, bokštų aukštis turėjęs viršyti keletą kilometrų.

Mūsiškis Germaniškis, deja, bet atrodo nesulyginamai kukliau. Bet įsivaizduoju, kad šių dviejų miestukų gyventojai iš tiesų įgyvendina dar vasario 16 akto signataro dr. Jono Šliūpo puoselėtą viziją apie latvių ir lietuvių tautų susiliejimą. Ir, ko gero, tai vykdo visiškai žemiškais būdais – vieni į kitų parduotuves eina pirkti pigesnių cigarečių, benzino ar dešros. Na, arba ateina pasimušti „kaimas prieš kaimą“. Be to, tikriausiai vienodai gerai supranta abi kalbas, nes mato abiejų valstybių televizijas bei girdi radijo stotis. Išties, magiška vieta.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Toliau mūsų maršrutas driekėsi pasieniu pro Bauską, Elėją, Dobelę. Pastarojoje stabtelėjau nusifotografuoti prie įspūdingų Livonijos ordino laikų pilies griuvėsių. Čia labai nustebino latvių vairuotojų mandagumas – iš abiejų pusių važiavusios mašinos viduryje gatvės sustojo, o vairuotojai kantriai laukė, kad nesugadintų man nuotraukos įlįsdami į kadrą. Nenoriu būti pesimistas, bet kažkodėl neįsivaizduoju tokios situacijos Lietuvoje.

Paskutinis mūsų „čekpointas“ Latvijoje buvo miestas Saldus. Ironiška, kad jame gamina saldainius „karvutė“. Šiaip, visas centras buvo išraustas „euroremontuotojų“, todėl nei vedami navigacijos, nei žemėlapio niekaip negalėjome privažiuoti prie mums reikiamo taško. Galiausiai teko pasielgti lietuviškai – nekreipti dėmesio į draudžiančius ženklus ir kirsti „shortcut‘ą“ tiesiog per statybų aikštelę.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Mums reikiamą degalinę pasiekėme 18.00 valandą. Prisiminėme, kad organizatoriai prašė visų dalyvių iki šio laiko pasiekti Varnius, kadangi iš motociklininkų, kaip ir pernai, buvo laukiama atliekant savotiško „numerio“ festivalyje „Kilkim Žaibu“.

Bet mus nuo Varnių dar skyrė daugiau nei šimtas kilometrų. O čia dar navigacija eilinį kartą „supjovė grybą“ ir sugalvojo mums paįvairinti kelionę žvyrkeliu, nors link Mažeikių vedė tiesus asfalto plentas.

Kas dar itin sužavėjo Latvijoje – jų visuotinis Rasų, kurios latviškai vadinasi Ligo, šventimas. Tą dieną kas antras sutiktas automobilis buvo papuoštas ąžuolo vainiku, o visos pakelės buvo nusėtos juos pinančiais ir pardavinėjančiais pardavėjais – daugiausia vaikais ir senomis močiutėmis. Vėliau kalbinti latviai patvirtino, kad Ligo pas juos yra net didesnė šventė už Kalėdas ar Velykas. Taigi, pagarba mūsų braliukams dėl to, kad daug labiau išlaikė pagoniškas tradicijas, kurios deda į kaulus visokiems Jėzaus gimtadieniams ir mirtadieniams.

Kita vertus, antros dienos latviškajai atkarpai einant į pabaigą supratau, kad Latvijos kraštovaizdžiai gerokai nusileidžia lietuviškiesiems. Aišku, jie gali puikuotis savo gausesnėmis pilimis bei dvarais, tačiau važiuojant eiliniu užmiesčio keliu matyti arba tankūs miškai arba žolėmis užžėlusios pakelės – beveik jokių akiai mielų peizažų. Šis skirtumas ypač pasijuto, kai ties Mažeikiais vėl įvažiavome į Lietuvą ir vaizdingomis Žemaitijos kalvomis sukome link Varnių – mūsų antrosios dienos kelionės tikslo.

Iš į atmintį įstrigusių vaizdų pakeliui į Varnius buvo toks makabriškas vaizdelis, kurio negaliu nepaminėti. Pravažiavome šalia kelio stovinčią nuorodą, rodančią kryptį į 1941 m. Rainių žudynių vietą, dar šiek tiek pavažiavus išvydome miestelio iškabą „Rainiai“, o lygiai ties ja ant asfalto – pritrėkštą rainą katiną...

Atvykę prie Lūksto ežero radome jau gerokai įsisiūbavusį festivalį „Kilkim Žaibu“, kuriame susirinkusi gausi daugiatautė publika taip pat šventė baltiškąsias Rasas aidint metalo muzikai ir plastikinių alaus bokalų skrebėjimui.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Kaip tik spėjome atvykti laiku. Vos pasistatėme palapines ir pasisveikinome su būriais draugų, vienoje iš scenų pradėjo koncertuoti „Katedra“, prie kurios mikrofono po dvidešimties metų pertraukos vėl trumpam grįžo P. Meškėla. Aidint lietuviškai metalo klasikai „Mes jėga“, Oblius davė ženklą visiems ralio dalyviams ir kitiems baikeriams susirinkti ir organizuotai įvažiuoti prie scenos.

Virginijus šiame parade dalyvauti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad „jo tyliai burzgia“, na o mes su Povilu prisijungėme prie kolonos ir, sustoję šalia scenos, prie savo motociklų išskleidėme Kauno vėliavą.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Ploščius su Karoliu, šiame parade vėl atkreipė visų dėmesį, ir jau kitą dieną tapo Delfi.lt pirmojo puslapio veidais.

O pasibaigus paradui buvo galima atsipūsti, pasiparkuoti motociklus ir pradėti švęsti Ligo.

(Bus daugiau)
2012 Liepos 3 21:40 redagavo Dellamorte 2012 liepos 5 11:25
Narys
600cc ****
Avataras
#8    

III diena

Sekmadienį vėl atsikėliau iš mūsų trijulės paskutinis, nors dar būčiau mielai miegojęs keletą valandų. Tądien vėl laukė apie 500 km kelio, o ši mintis kažkodėl jau nebelabai džiugino. Jaučiausi jau kaip reikiant pasivažinėjęs. Galbūt dėl to išsiruošimas kelionei taip ilgai užtruko – pajudėjome link Gargždų jau po vidurdienio.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Gargždų „Vorai MC“ klubhauze radome atvykusių ir daugiau ralio dalyvių. Kai kuriems iš jų – pavyzdžiui Ploščiui su Karoliu tai jau buvo finišo stotelė. Neslėpsiu, šiek tiek jiems supavydėjome.

Bet išgėrę arbatos ir pasidairę po klubhauzą, pajudėjome tolyn.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Tądien mūsų maršrutas nusidriekė pro Plungę, Telšius, Kuršėnus, Šiaulius, Pakruojį – iki Pasvalio, kuriame penktadienį startavome. Na, o jau iš ten – dar 150 km iki Kauno „Via Baltica“.

Aišku, buvo galima nusispjauti, ir iš Gargždų keliauti tiesiausiu keliu namo, bet tikriausiai įsijautėme į olimpinę dvasią, tad nusprendėm pabaigti pilną maršrutą.

Trečioji kelionės diena, galima sakyti, praėjo be ypatingų nuotykių ar, ačiū dievui, gedimų. Tik mano ir Povilo motociklų priekinių šakių riebokšliai, neatlaikę latviškų „autobanų“, krito nelygioj kovoj ir apsišlapino tepalu.

Na, o mes pagaliau atsikvėpėme, kad smarkus Vakarų vėjas, su kuriuo kariavome vakar, ėmė pūsti mums į nugarą, todėl motociklai lėkė kaip „užturbinti“.

Oras buvo fantastiškas, virš galvos mėlynavo giedras dangus, todėl važiuojant akys džiaugėsi matant neaprėpiamas Žemaitijos lygumas, nusitęsiančias iki pat horizonto.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Pasvalyje degalinėje pažiūrėjęs į čekį pastebėjau, kad finišavome lygiai po 72 valandų nuo starto.

Ką gi, beliko paspausti rankas bendražygiams ir judėti namo į Kauną, kuris po viso savaitgalio trankymosi atrodė jau ranka pasiekiamas.

Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.


Taigi, iš viso prasukta apie 1500 km, išleista apie 400 Lt. Apie prizines vietas kol kas dar nežinau, nugalėtojai bus skelbiami „Mototurnyro“ metu liepos 14 d.

Vietoje epilogo – keletas „išmoktų pamokų“:

1. Niekada nemesk kelio dėl GPS‘o takelio. Bet fak, šis baldas kartais duoda naudos. Popierinis žemėlapis bet kuriuo atveju yra BŪTINAS.
2. Važiuojant į Latviją iš anksto keistis latų neapsimoka, geriau atsiskaitinėti kortele. Konvertavimo skirtumas gal 10 centų, tačiau tai vis tiek geriau, nei grįžti į Lietuvą su piniginėje likusiais keliais latais, kurių nepavyko išleisti ir nežinia ką veikti;
3. Bet kurioje ilgesnėje kelionėje svarbiausia – patikima kompanija. Iš pradžių į šį ralį ketinau vykti vienas, bet jau po pirmų nuotykių Latvijoje supratau, kad tokiu būdu kelionė būtų praradusi pusę žavesio. Nors čia gal kaip kam.
4. Kartais ne motociklizmui skirti daiktai būna pranašesni už specialiai tam sukurtus. Du konkretūs pavyzdžiai – neperšlapusios UK armijos pirštinės, pirktos už 20 Lt, ir sausi išlikę paprasti odiniai danų armijos „kerzai“ – kai mano bendražygių įmantrūs goreteksiniai batai peršlapo jau per pirmuosius 100 km.
5. Deja, visiškai neperšlampamų kelnių nėra :(
6. Lietuva yra beprotiškai graži.
2012 Liepos 4 21:18
Narys
400cc ***
Avataras
#9    

Nuostabus aprasymas o dar nuostabesnis ralis, kuris vertas demesio (y) (+) :S . Saunuoliai (h) ;) .
2012 Liepos 4 22:55
Plentamušys
400cc ***
Avataras
#10    

Puikus straipsnis! (y)
2012 Liepos 5 10:20
Narys
600cc ****
Avataras
#11    

Kitais metais prašome daugiau info prieš varžybas.
2012 Liepos 5 10:52
Narys
600cc ****
Avataras
#12    

buvo idomu sakityti. Ačiū!
2012 Liepos 5 17:24 USM Racing Team www.usm.lt www.dropshop.lt
Narys
125cc **
Avataras
#13    

Labai šauniai aprašyta kelionė. Malonu skaityt.
2012 Liepos 6 09:03
Juodulys
125cc **
Avataras
#14    

Super tekstas! Dar labiau gailiuosi, kad nedalyvavau ...
2012 Liepos 7 04:51 RHMC
Narys
250cc **
#15    

Dellamorte, jei netyčia kada sukvailiosi ir nuspręsi baigt rašyt- ateisiu su liniuote ir mušiu per pirštus (nu kaip prie ruso mokykloj) kol vėl pradėsi (+) tiesiog puikus reportas (y)
2012 Liepos 11 20:11
Narys
500cc ***
Avataras
#16    

super aprasymas.
antroje nuotraukoje nuo galo: kur galima nusipirkti tokius akinius? idealu butu su baltais stiklais.
2012 Liepos 11 20:40
Narys
600cc ****
Avataras
#17    

Happyendas. II vieta klasėje.
 
Kokybiškas nuotraukas mato prisijungę Motomanai.lt nariai.
2012 Liepos 17 23:30
 




P
A
T
K
P
Š
S
 
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
 
 
 
 


71.040.604
+22.361
VisoVakar
Nariai24.490+9
Temos4.653+2
Žinutės353.849+256
Komentarai100.193+27
Gyvadėžė678.090+799
Nuotraukos72.891+54
Video3.719+4
Motokatalogas4.174+17