Motomanų Diskusijos » Kelionės ir poilsis » Kelionė aplink Baltiją (2014 Birželio 14)

Kelionė aplink Baltiją

Štai ir praėjo ilgai laukta, ir senai planuota kelionė aplink Baltijos jūrą
Pravažiuota: 3578km
Laikas: 9 dienos (06.14-06.22)
Išlaidos: apie 3400,- lt
Sudeginta kuro: 155 ltr.
Transportas: Yamaha TDM 850
Maršrutas: LT-LV-EE-FI-SE-DK-DE-PL-LT

Pirma diena:
8:00 susirinkome visi prie "Via Baltikos" viešbučio. Kompanija 14 žmonių ( 8 ir 6 ) 1 Yamaha RoyalStar, 1 Yamaha TDM, 5 Honda GoldWing (iš jų 1 triratis) ir 1 a/m
Startavome apie 8:30, tikslas pasiekti Taliną. Ties Kėdainiais, pradėjus lynoti, sustojome degalinėje įšokti į lietaus aprangas. Bet... vienas Gold Wing'as paėmė ir neužsikūrė. Pabandėme užstumti... nieko. Nuo a/m laidais užkūrti... nieko. Patikrinome akumą... karštas ir pradėjo pūstis. Užtrumpino. Tada buvo nuspręsta nupirkti naują akumą, greitai su a/m nulėkė iki Kedainių, kadangi tinkamo pagal išmieras negavo pirko šiek tiek didesnį, ir davažiavom iki Panevėžio. Panevėžyje nupirko kitą akumą, tinkanti pagal išmatavimus ir kelionė prasitesė Tai buvo vienintelis gedimas visoje kelionėje
Oras tą dieną pasitaikė permainingas, tai gavome ir lietaus, ir saulės visą kelią (LT, LV, EE). Vakare pasiekėme Taliną. Kadangi nakvynė buvo jau užsakyta, tai dėl to galvos sukti nereikėjo. Problema buvo, kur nakčiai pasistatyti saugiai motociklus. Nes viešbutis pasirodo turėjo ribotą skaičių stovėjimo vietų, ir jos jau buvo užimtos. Nors rezervuojant nakvynę buvo rašyta kad "stovėjimas nemokamas" bet apie vietų skaičių nieko. Bet netoliese radome mokamą saugojamą aikštelę (3 eur motociklui). Grįžome į viešbutį, "atsipalaidavome" ir išsiskirstėme po kambarius, nes ryte reikėjo anksti keltis. Laukė kelionė keltu į Helsinkį, ir toliau iki Turku miesto.
 

Antra diena:
4:30 keliamės, prausiamės, išgeriame po rytinės kavos puodelį ir varom į aikštelę pasiimti transporto (5:00 buvom sutare susitikti visi aikštelėje) Pasiėme mocus, grįžome prie viešbučio susikrauti mantą atgal ant motociklų bei ir jau 6:00 stovėjome terminale. Keltas nedidelis, bet ir kelionė juo neilga (apie 2val.) Papusryčiavome kelto kavinėje, šiaip ne taip prastūmėme laiką kol priplaukėme iki Helsinkio. Toliau laukė apie 220km kelio vingiuotais keliukais.Oras nuo ryto pasitaikė puikus, saulėta, giedra. Navigacijoje buvo pasirinkta, kad vengti greitkelių ir automagistralių, tai taip mūsų kelionė ir vinguriavo iš vienos pusės greitkelio į kitą Keitėsi peizažai iš uolų ir akmenų į miškus ir pievas. Keliai lygūs, asfaltuoti, tik kadangi buvo sekmadienis tai mažai kas kur dirbo. Vienoje pustuštėje degalinėje sutikome vietinį žmogelį, kuris davė savo vizitinę ir pakvietė į savo muziejų O tam, ale, muziejuje tik vienas malūnsparnis. Tai nuspręndėme laiko negaišti, ir traukėme toliau. Į Turkų atvykome apie 16 val. kadangi laisvo laiko turėjome apie 3val. tai persirengėme į civilius drabužius, motociklus pasistatėme mokomoje aikštelėje prie terminalo, ir nuėjome papietauti. Pasisotine kiniečių restorane, patraukėme apsižvalgyti po miestą. Pamatėme atvažiuojantį autotraukinuką, tipo bus turas, ekskursija po krantinę. Sušokome, apsibilietavome vietoje ir per val. apžiūrėjome svarbiausias miesto vietas. Grįžus atgal į pradinį tašką, atėjo laikas registruotis į keltą Turku-Stokholmas. Kad nereikėtu kelis kartus persirenginėti, tai sėdome ant motociklų kas su šortais, kas su džinsais. Pasiėmėm bilietus ir į keltą. Laukė visa naktis dideliame, ištaigingame kelte, vakarienė, "atsipalaidavimas" ir ryte Stokholmas
 

Labai idomi kelione itariu,laukiam tesinio

Trečia diena:
Rytas. Kažkaip keistai, užstatytas mobiliake, žadintuvas nesuveikė. Atsikeliame, prausiamės, šokame į aprangas ir į apatinį denį prie motociklų. Pakeliui, kolidoriuje, sutinkame aptarnaujantį personalą. Nusileidžiame liftu į "5.3" aukštą, prie durų į "garažą" stovime, nes durys neatsidaro. Pasirodo iš kažkur vyrukas, pagal aprangą matyti įgulos narys, ir praneša mums kad durys atsidarys tik val. iki prisišvartavimo, t.y. dar po valandos. Grįžtant atgal į kajutę, pradeda kažkas pypsėti. pasirodo - mano žadintuvas Pasirodo pas mane laikrodis automatiškai persisuko, o pas kolegas ne Grįžtam į kajutę, pasitinka mus aptarnaujantis personalas, kuris jau pradėjo mūsų patalynę nurinkinėti. Ir tipo nustebusios "jūs sugrįžot ?" Pasidėjome daiktus ir nuėjome pusryčių ieškoti. Viskas dar uždaryta, tai laukiame... būsim pirmi. Atsidaro savitarnos kavinukė, visas maistas 1,90 eur/100gr. susimoku už viską 12,90 eur. Papusryčiaujam. Gerai. Kadangi laiko dar daug, einu prasivaikščioti. Paėjus link laivo priekio - restoranėlis, o ten pasirodo švediškas stalas. Susimoki 11,- eur ir valgai kiek nori, ko nori
Na pagaliau ateina laikas ir mus jau įleidžia į "garažą", susitvarkom, pasiruošiam važiavimui. Atsidaro durys ir mes jau ant kranto, nieks nestabdo, netikrina blaivumo O šitiek buvom prigązdinti Judėjimas didelis, a/m daug, gerai kad prieš kelionę įsigijome "ScalaRider'ius", tai leido bendrauti tarpusavyje ir nepasimesti. Tikslas - Vaza muziejus. Atvažiuojame į vietą, dar viskas uždaryta. Susirandame aikštelę prie pat muziejaus, kad ir skirta autobusams, bet vistiek parkuojamės. Dangus apsiniaukęs, bet nelyja Atsidaro muziejus, ir mes pirmi lankytojai. O viduje... laivas, didžiulis, gražus, su savo gražia įstorija. Po muziejaus - greiti (brangūs) užkandžiai kavinukėje ir į aikštelę, prie mocų. Pradeda rinktis turistiniai autobusai, veža turistus. vairuotojai jau pradeda į mus kreivai šnairuoti, ypač į mus lydintį visureigį Dangus pragiedrėjo. Raunam toliau, laukė apie 300km kelio, vėl vengiant autostradų ir greitkelių. Vėl malonus asfaltuotas keliukas, vingiai, gražūs vaizdai, geras saulėtas oras. Vakare pasiekiame Karlstadą ir dairomės nakvynės. Užsukus į porą kempingų, gauname adresą kempingo, kuriame gausime namelius savo dideliai kompanijai. Nuvažiuojame ten. Kempingas "First camp Karlstad" prie pat ežero, nakvynę gavome be problemų. Vakare vėl - gera kompanija, "atsipalaidavimas", dainos ir miegot
 

Patinka. Nagi 4-a dienele

Uzmaciau cia tokia tema,gal ir saunu nereiks panasios keliones aprasinet.
Idomu ar tik neprasilenkem kazkur pakeliui .
Nors kaip supratau jus nukirtot gala, mes matyt tuo momentu su suomiu pukalom saunoj sedejom
Salta , gale be saunos niekaip o dar ir elniai su meskom ir girtais suomiais keliais slaistos.
Musu kelias aplink Baltijos jura per siaure ryt jau baigiasi o jums,
Geros keliones ir gero oro

Ketvirtoji diena:
Rytas nuostabus, saulėta, šilta. Keliamės 7:30-8:00, startuojam 10:00. Nusprendžiau šią dieną važiuoti su džinsais. Prausiamės, kraunamės mantą ant motociklų. per tą laiką paruošia pusryčius. Užkandame ir važiuojam toliau. Dar sustojame aikštelėje pasižiūrėti ežero prie kurio buvome apsistoje, nes vakar iki jo niekaip nedaėjome Kelios foto ir į kelią. Tikslas - Goteborgas, ir po to kokia nors nakvynė prie jūros. Vėl parinktas maršrutas vengiant greitkelių, nes mes niekur per daug neskubame ir norisi kad kelionė nepabostu ir būtų įdomi Tai ir vinguriuojam šalia autostrados, sustojimus darom maždaug kas val., "raumeniui atpalaiduoti" Į Goteborgą atvykstame apie 14val. Sustojame prie kažkokio "Universeum", matome bokštą ant kurio įtaisytas atrakcionas - ratas - laisvas kritimas, amerikietiški kalneliai. Einame apsižvalgyti. Keli ir labai nori "nukristi", tai traukiame link parko. Pakeliui daugiaaukštis, kurio 20 aukšte pritaisytas stiklinis baseinas... iš išorės Kadangi įėjimas į parką kainuoja nepigiai, o dar ir už atrakcionus reikia atskirai susimokėti, tai apsisukam ir grįžtam atgal. Prie pripakuotų motociklų užeinam į itališką kavinukę, kas užkąsti, kas kavos atsigerti, "ungurį pavedžioti" Kavinukės sąvininkas paslaugus, pasitinka su šypsena, greitai sustumdo 7 staliukus į vieną eilę, aptarnavimas aukščiausiais. Atneša meniu, užsisakinėjam: trise norėjo picos, kas tik kavos, po alaus bokaliuką. Ir tada sąvininko-padavėjo paslaugumas dingo, pamatęs kad tiek mažai maisto užsisakom, pareiškė kad "čia yra restoranas, ir jame reikia valgyti, o ne tik kavos ar alaus atsigerti" Kadangi "ungurius" jau dauguma buvo pavedžioje, tai dauguma atsistojom ir išėjom į šalia ęsančią kavinukę, liko tik tie tris kurie picas užsisakė Tai įtalas tempė gumą kaip galėjo. Picas ilgai nešė, po to sąskaitos niekaip prisiprašyt neėjo, bet kai pamatė kad mes keli priėjom ir rodėm kad varom, pats pasivys, tai jau pasistengė atnešti Sėdom ant žirgų ir į kelią. Maždaug už 50km nuo Goteborgo privažiavome miestuką Frillesą, ten susiradom kempingą prie jūros ir gavom namą su dviviečiais kambariukais, bendra virtuve ir svetaine Persirenge nuėjome prie jūros, išsimaudėme, truputi "atsipalaidavome", lengvai užkandom. Prišėrėm žuvėdrą, duona primirkyta šnapsu Grįžom prie namo, dar pasidarėm pikniką lauke, pratesėm "atsipalaidavimą" ir į lovas.
 

Penkta diena:
Rytas. Keliuosi 8:00. 10:00 turime startuoti. Dauguma jau atsikėle, po truputi ruošiasi. Nusiprausiu, kraunuosi mantą ant moco. Kaip ir kiekvieną rytą paruošia pusryčius. Startuojam. Tikslas - Hoganas, ten gyvena mano giminaičiai, po to Malmo, per tiltą į Daniją. Viso apie 350km. Važiuojam per daug neskubėdami, oras puikus, kelias geras Pakeliui sustojame kažkokiam kaimelyje, prie kažkokios mažos užkandinės. Rodos žmonių nebuvo, bet papuolėme pietų metu, tai kai pradėjo žmonės rinktis, darbininkai. Tai toks vaizdas kad ta užkandinė vienintelė 50km spinduliu Pabandau prisiskambinti giminaičiams, kad ruoštu kavos keliautojams. Nieko nesigauna, kažkokias nesamonęs švediškai šneka ir tiek. Po to primetu, kad darbo diena, gal dirba žmonės. Vistiek važiuojam link Hogano, bus staigmena jei ne tai bent ten pietausim. Atvažiuojame į vietą, parkuojamės "Lidl" aikštelėje, ir einam ieškoti kur papietauti. Susitariam susitikti po val. ir išsiskirstome kas kur. Keliese randame nedidele kavinukę, užsisakom bulvę su krevėtėmis. Kava prie pietų nemokamai. Atnešė virtą, apkeptą su lupyna didelę bulvę prikišta pilną krevečių su padažu ir salotom. Apsivalgymas Bandai dar kartą paskambinti giminaičiams - nieko. Pasiėmiau kavinėje miesto žemėlapį, susiradau giminaičių adresą, pas padavėja pasiklausiau kur mes dabar randamės. Pasirodo visai šalia, koks 1km nuo tos vietos. Nuėjau, sėdau ant moco ir nulėkiau iki jų. Radau kur gyvena, paskambinau į duris - nieko. Ablomas Parašiau raštelį, kad buvau atvaręs, įmečiau į pašto dėžutę ir grįžau pas chebrą. Jau visi susirinkę, nuvarėm į Lidl'ą apsipirkti vakarui. Sekantis tikslas Malmo ir tiltas į Daniją. Atvarom iki vietos, pravažiavimas tiltu mokamas. Motociklui 25eur, a/m 49eur. Paklausiu ar galiu atsiskaityti dalį kronom ir likusią dalį eurais. Jokių problemų Sumoku paskutinęs 103 kronas ir išmeta kad dar reika 37 eurų Aš jos klausiu: už motociklą? Ji tik: oi atsiprašau, suklydau. Jau rodo švieslentė 14 euru. Tuo pat metu grįžta kolega, prieš mane apsimokėjęs. Su čekiu, sako: man kaip už a/m paskaičiavot. Ta vėl: oi atsiprašau, suklydau. Iš pradžių nesusigaudėm, nes mums grąžą Danijos kronom atidavė. Bet primetėm maždaug kursą, kad daug trūksta. Pasirodo ir švedai ne iš "švento molio" lipdyti Važiavimas per jūrą tiltu tai.. Vėjas pūčia šoninis, kai išlendi iš už kolonų tai neša net į grętimą juostą Greitis 70-80, ir tai dar rami diena. Tilto ilgis 8km. Pravažiavus tiltą, leidžiamės į tunelį po vandeniu. Ten dar 4km Išlendam - Kopenhaga. Bet kadangi jau vakarop, nuspręndžiame važiuoti nesustodami Kopenhagoje, dar buvo like apie 60km iki mūsų planuojamo sustojimo. Atvažiavome iki miestelio Stroby, pravažiavus kelis kempingus, viename randame laisvų namelių. Apsistojame, pasiimam du 6viečius ir vieną 4vietį namelius. Šeimininkė paima iš mūsų užstatą, po 200kronų už namelį Matyt nelabai lietuviais pasitiki, arba baikeriais Nameliuse virtuvėlė, WC, dušas, terasa, TV ir audio. Nusiprausiam, pasiruošiam vakarienę, vakarojam, dalinamės įspūdžiais, "atsipalaiduojam". jau pradeda zirsti, dėl mūsų kasdieninio "atsipalaidavimo" Bet juk ryte, mes kaip "agurčikai"
 

laukiam tesinio .

Šešta diena:
Vėl ryyytas. Šiandien kažkaip sunkiai keliasi Kambariukyje miegu vienas, nuspręndžiu save palepinti ir dar pakimarinti. 8:30 reikia keltis, dar mantą krautis ant moco O vakar taip buvo linksma Prausiuosi, rengiuosi, lauke oras ne koks: apsiniauke, lyg tuoj lyti turėtu, vėjas pakilęs. Susikraunam mantą, pusryčiai jau paruošti. Mums bepusryčiaujant, atvaro panikė su dviračiu: "Labas, tautiečiai" Pasirodo, panikė - lietuvė, Arūnė, iš Šakių. Dirba šiame kempinge, tik vakar buvo išvarius iki Kopenhagos pasitūsinti, tai mūsų nematė. O šiandien šeimininkė jai pasakė, kad lietuvių grupė atvažiavo. Tai ir atlėkė pasilabinti. Kadangi jos sveikata po vakar tokia kaip ir mūsų, tai greitai jai "vaistų" savo liaudiškų įpylėm Pasipasakojom kas kaip, iš kur ir kur. Nustebo kad šeimininkė iš mūsų užstatą paėmė, šiaip niekad neima Žodis po žodžio atėjo laikas jau ir į kelią traukti. Sustojome dar prie recepšino pasiimti depozito. Atsisveikinom ir į kelią. Kad ir apsiniauke, varom be lietaus. Privažiuojam antrą tiltą, iš salos, kaina 20,- eurų motociklui. Čia kol kas viskas sąžiningai Važiuojam, per daug neskubam, vėjas ant tilto dar didesnis, greitis max. 60km/h. Vėjo gūsiai nešioja mus po visą eismo juostą, gerai kad priešpaskutinis važiuoju. Tai turiu orientyrą priekyje kada gūsis ateina iš kart pasilenkiu. Šiaip ne taip pravažiuojam, sustojam atsipūsti, visi patenkinti: "dar gerai kad lietaus negavom" Traukiam toliau pro Odensą link Koldingo. Pakeliui dar vienas tiltas, nemokamas, trumpas. Vokietija. Sustojame Flensgurgo centre, foto, varom toliau. Laikas ieškotis nakvynės. Tikslas pajūrys. Nuvažiuojam iki Haselbergo, iki pat jūros. Prie kemperių miestelio klausiam nakvynės, nameliu. Prie bariuko, labai aukštas vokietis paaiškina, kad namelių čia negausime. Pensionai arba moteliai. Varom atgal link pagrindinio kelio, pakeliui pensionas, sustojam. Kaina 35,- eurai žmogui su pusryčiais. Važiuojam toliau, kaip pasakė kolegos "kažkaip viskas atsiduoda naftalinu", o jauniausias kompanijos narys rėžė: "man tai ten lavonais smirda" Pakeliui pravažiuojam motelį, nestojam, bus dar brangiau.Sustojame prie sankryžos, yra infocentras, bet jau nedirba. Kolega netoliese pamato kiemelį, jame motociklų stovi. Nueina pasiklausti, gal žinos žmonės kokių nors vietelių? Grįžta patenkintas: "Ten senas baikeris, susiskambino su vietiniais, yra vietų visai kompanijai" Išvaro baikeris su senu BMW mocu, mes visi paskui jį. Palydi jis mus atgal iki to pačio motelio, kur pakeliui pravažiavom. Trys nueina su juo apsižiūrėti Grįžta: 35 eur. žmogui su pusryčiais ir kambariai liuks Apsistojam. Aš kadangi vienišas, gaunu vienvietį numerį Dušas, persirengiam ir į restoraną vakarieniauti, jau mūsų kompanijai sustumti stalai. Alus, žuvienė ir šviežia kepta plekšnė padaro mane sočiu ir laimingu žmogumi Pradeda rinktis senyvi vokietukai, kompanija didesnė už mūsų. Pradeda žaisti ale bingo, dainuoti, žaidžia kažką panašaus "užmęsk virvės žiedą ant strypo". Laiminga senatvė. Pasirodo jie ir apsistoje visi šiame motelyje. Mes jau kylame "atsipalaiduoti" į viršų, vokietukai kviečia prisijungti pažaisti Atsisakome Susirenkam pas vieną iš kolegų numeryje, aptarinėjame dienos nuotykius, planuojam rytdienos maršrutą, "atsipalaiduojam" Šį vakarą kukliau Miegot...

Jau dabar skaitant seilės bėga... o kas bus kai nuotraukas sukels??

juodas pavydas
kokios keltų kainos išėjo?

Nuotraukų dar visų neturių
O keltų kainos irgi dar nežinau, nes metėmės visi į bendrą "katilą" ir iš jo mokėjo už nakvynes, maistą, keltus, ekskursijas

Na ka, truputi apsidirbom su darbais, dar truputi paatostogavom, galim toliau dalintis įspūdžiais ...

Septinta diena:
Rytas nuostabus, išsimiegojau kaip namie Keliuosi, prausiuosi, šoku į džinsus, tapkes ir į apačią. Pusryčiaut. Restorane švediškas stalas, visi mandagūs, tik "morgen, morgen". Aš irgi mandagumu neatsilieku, linkčioju galva ir kartoju "morgen" Prie vieno staliuko pamatau kelis saviškius Pasirodo visiems yra paskirstytos vietos, sunumeruotos pagal kambarius. Mus kaip vieną kompaniją susodino šalia. Pusryčiai neblogi: kiaušinienė, paštetai, net ir žalios mėsos pašteto yra. Bet nerizikuoju ragauti, bet pabandau kraujinės dešros... nieko, skani Dribsniai, jogurtai, vyniotiniai, sultys ir t.t. Po pusryčių nueinam pasiimti motociklų (pamiršau parašyti, kad kai apsistojome, mūsų motociklams skyrė vietas viešbučio dideliame angare ) Parsivarom mocus prie viešbučio, nueinam pasiimam daiktus iš numerių, pradedam ruoštis tolimesnei kelionei. Šiandien laukia ilgesnis pasivažinėjimas, reikia užsukti į „Real‘ą“ (moteriškių pageidavimu ) nusipirkti lauktuvių į namus ir vakarienei. Ir norime pasiekti Lenkija, Szczesiną. Pradeda rinktis papusryčiavę vokietukai, labiausiai juos domina GoldWing‘ai, o ypač traikas Štai jau ir mūsų kompanija visa susirinko, sėdam ant mocų ir į kelią. Pravažiuodami pro palydėjusio mus baikerio namus, atsisveikiname su juo papypindami Maršrutas buvo parinktas kaip visą laiką – vengiant automagistralių ir nenutolant per daug nuo pajūrio. Taip bekeliaujant, posūkis po posūkio, kartais atrodydavo kad grįžtame atgal, po to vėl į priekį Pravažiavome Kylį (kurio net nepastebėjau kaip pravažiavom ), Rostoką. Diena persirito į antrą pusę, jau pilvai pradėjo „urgzti“, reikėjo pasipildyti „bakus“ Sustojome kažkokiame miestelyje, prie graikiško restorano, užejome, prisėdome. Žmonių neperdaugiausia, lauke buvome vieni. Vėl buvo sustumti stalai mūsų kompanijai, užsisakėm kas ko. Aš tai labiausiai norėjau KOLDŪNŲ Tai pasiėmiau sriubos ir paprašiau „ravioli“, maniau supras ko noriu. Bet padavėjas meniu parodė į kažką iš R raidės, aš sutikau. Pamaniau kad pas juos turbūt kitaip vadinasi koldūnai tai atnešė makaronų vamzdeliais, apkepintu su sūriu Prie kiekvieno antro patiekalo po lėkštę salotų, tai buvo apsiryjimas Sotūs ir laimingi tęsėme kelionę toliau. Kad jau važiuojame Rytų Vokietija, pažinome iš kelių ir pastatų, vis dar yra like to sovietinio mąstymo likučių. Tinko lopas nuo namo sienos nubyrėjes - uždažyta ant viršaus. Namas nudažytas iki tiek kiek pasiekė volelis ant koto Keliuose taisomos tik provėžos (Vakarų Vokietijoje perasfaltuojamas visas kelias). Taip km po km pasiekėme PL. Atvykome į Szczesiną, pirmas sustojimas prie McDonaldo, trumpa kavos pertraukėlė, įvedam į navigaciją paiešką artimiausių motelių ir viešbučių, ir tolyn. Sekantis sustojimas prie viešbučio „Panorama“. Teritorija tvarkinga, apsauga prie vartų, viešbutis ant kalno, automobilių neperdaugiausia, vietų yra, kaina.... Sukamės, atsisveikinam su apsauga ir toliau. Viešbutis Zbyszko, kaina padori, kiemelis a/m ir motociklams uždaras, filmuojamas. Apsistojame. Prausiamės, po to metamės visi pas ką didžiausias numeris, pavakarieniaujam, „atsplaiduojam“ aptariam rytojaus tikslą ir pa nomeram
 

Aštunta diena:
Keliamės kaip visuomet, 8:00-8:30. Išvykti turime apie 10:00. Nusileidžiam apčion į restoraną papusryčiauti, kadangi nakvynė buvo be pusryčiu, registratūroje susimokam po 12 zl nuo galvos. Prie elektrinės kaitlentės stovi jauna lenkaitė su keptuve. Prieinu pažiūrėti ką ji čia tokio siūlo, pasirodo kiaušinienes kepa užsisakau iš dviejų kiaušinių. Meniu ne per plačiausias, bet pasisotinti galima. Sosiskos virtos, sosiskos keptos, sūriai, sviestas, kava, arbata, sausi pusryčiai ir t.t. Pavalgius atgal po numerius pasiimti mantos ir prie mocų. Kadangi iš vakaro labai gudriai priparkavome motociklus, mano buvo pastatytas į patį galą, keturi mocai buvo sustatyti ratu ir surišti vienu leciūgu per priekinius ratus, like taip sustatyti ir ant galo užstatyta a/m Atėje jau radom stoviniuojančius vokietukus, kurie labai bijojo motociklus užkabinti, tai ir muistėsi su savo džipu pirmyn atgal. Kadangi susirinkom dar ne visi, ir rakto nuo lenciūgėlio neturėjom, tai draugas pasisiūlė išvaryti vokietukui jo džipą. Kad ir labai įtariai žiūrėjo, bet sutiko viena minutė, keli manevrai ir džipas jau stovėjo ant tiesiosios Žvilgsnis iš įtaraus pasikeitė į susižavėjimo Štai kur vairavimo klasė Palinkėje gero kelio vieni kitiems, išlydėjom vokietukus, kaip tik jau mūsiškiai visi susirinko, išlaisvinom surakintus mocus iš pančių, išsidalinom kuris kieno ir į kelią Kadangi dangus buvo apsiniaukęs, rodės tuoj tuoj lis, nuspręndžiau gumos netempti ir iš karto šokau į lietaus aprangą. Kaip sakoma „бережоного и бог бережот“, bet matyt kadangi jau buvau pasiruošęs, tai ir nelijo Taip kilometras po kilometro artėjome prie Lietuvos. Sekantis mūsų tikslas buvo Gdynia. Pakeliui, Koščialine, sustojome prie restorano „Nostalgija“ papietauti. Kadangi lenkų kalbą daugmaž moku, tai jau KOLDŪNŲ tikrai gausiu Kaip tikėjausi taip ir įvyko, koldūnų gavau tiesa ne tokių kokius pas mus verda, bet buvau patenkintas Pagaliau dasigavome iki Gdynios, ir prasidėjo nakvynės paieškos. Sukome ratais nuo vieno motelio prie kito, nuo kempingo prie kempingo. Visur „užmušta“, taip besisukinėdami atsidurėme Sopote. O rodos ir iš Gdynios nebuvom išvažiavę Netoli nuo jūros radome viešbutį .... su nameliais teritorijoje. Kadangi viešbutis buvo pilnas, pasiėmėm namelius. Kažkuom priminė Šventosios poilsio namelius, patogumai atskiri, bendri Apsistoję, visi pasiskirstėm: ruošė vakarienę, keli suorganizavo malkų (nes prie mūsų namelių buvo lauko židinys). Aš nusiploviau ir susitepiau grandinę, nes tik maniškis vienas buvo grandininis visi kiti su kardanais. Pavakarieniavę patraukėm prie jūros, kai kurie dar išsimaudė, po truputi pradėjo lynoti. Grįžome į namelius ir miegot. Kažkaip į kelionės pabaigą jau pradėjo jaustis nuovargis, norisi anksčiau eit miegot, dar kai „atsipalaiduojam“ tai išvis lūžis ...
 

Devinta diena:

....Tuk tuk tuk.....tuk tuk tuk.... prabundu nuo įkyraus stuksenimo į duris. Kambariokas įsikniaubęs miega, nieko negirdi Atidarau... visi jau seniausiai atsikėlę, nusiprause, susišukavę ruošiasi pusryčiauti, mūsų dviejų pasigedo. Gerai kad pažadino, o tai būčiau velnias žino kiek dar miegojęs Vėl kasdieninė, rytinė rutina: praustis, pusryčiauti, susikrauti mantą atgal ant moco ir į kelią Šios dienos tikslas „Valkirija“, arba kitaip „Vilko irštva“. Bet pirma užsukam į Sopoto centrą, nueiname ant Baltojo Tilto. Šį kartą jau „apipito“ su euro kursu Bilietas kainavo berods 7zl, eurais paėmė 3,- bet jau su bobulkomis nesiginčijau, tingėjau Apžiūrėję tiltą, grįštant ant praėjimo bobulkioms pasakėm kad „wshystko w požontku, jaica pshe dupe“, kas sukėlė joms daug džiaugsmo palinkėjo mums gero kelio. Kadangi oras buvo nenuspėjamas, tai lijo tai saulė švietė, apsirengiau iškarto lietaus aprangą kad nereikėtu po to stoviniuoti. Vėl kelias parinktas vengiant autostradų ir greitkelių. Taip km po km, truputėli paklaidžioje po „Vilko irštvos“ apylinkes, paragavę tikro „lenkiško“ kelio ir žvyrkelio, dasigavome iki tikslo Kadangi gidas buvo jau iš vakaro užsakytas, tai laukė mūsų prie įėjimo Be gido, tai būtų pasivaikščiojimas po mišką pilna uodų, su krūva kažkokių, bandytų sugriauti, betoninių pastatų Kad ir labai buvo įkyrūs uodai, bet ėjome kantriai paskui gidą ir klausėme visos istorijos (rusų kalba) Kadangi atvažiavome jau gerokai po pietų, tai buvo pravesta sutrumpinta ekskursija. Bet ir tai užėmė 1,5 val. Kai grįžome prie įėjimo, suvenyrų parduotuvikės jau buvo uždarytos, stovėjimo aikštelės tuščios, likome tik mes. Tada pradėjome spręsti ką darom toliau: iki namų liko apie 200 km, bet valandų jau buvo 21.00. 8 galėjom likti nakvoti Lenkijoje, bet 6 norėjo važiuoti iki namų. Kadangi 3 buvo trūks plyš bet vis tiek važiuos namo, buvo nuspręsta važiuoti visiems namo (jei pradėjome kelionę kartu, tai ir baigti turime kartu ). Kuo arčiau Lietuvos, tuo greičiau tamsa artėjo, ir oras vėso. Kaip gerai kad buvau iškarto užsidėjęs lietaus aprangą tik rankos truputi pradėjo šalt. Bet kai tik sustojome, kad kiti užsidėtu ką nors šilčiau, išsitraukiau savo, ale tipo žiemines pirštines. Vo tada jau buvo kaifas PL-LT sieną jau kirtome sutemus. Iki Marijampolės vilkomės paskui fūras. Buvo ir sunku aplenkti, ir galvojome apie lydinti mus a/m. Bet po to jau km sukosi daug greičiau 23.50 jau atvažiavome iki „Armenijos“. Tai buvo mūsų paskutinis, bendros kelionės, taškas Šampanas, atsisveikinimai, kitų metų kelionės planai ir visi „pa domam“. Šią dieną buvo prasukta 490km. Grįžau namo, o ten manes jau laukė: išsiilgusi žmona, laimingas sūnus ir žinoma... mano mėgstamiausi.... NAMINIAI KOLDŪNAI Jau žmona ir uošvė žino kokį patiekalą aš labiausiai mėgstu Na o toliau tai taip: koldūnai... trumpas kelionės atpasakojimas.... koldūnai.... lauktuvės.... alus... dar keturi koldūnai.... dar truputis kelionės pasakojimo .... alus... miegamas.... ir ..... o toliau jau ne Jūsų reikalas
 

Dešimta diena:
Prabundu... jau 9.30... keliuos. Nusiprausiu, papusryčiauju... Kažko trūksta 10.20 skambina draugas: "ei, kur tu? Jau visi susiruošę, laukiam taves" Pokštininkas Jam kaip ir man - kažko trūksta Per tas devynias dienas pripratom prie kelionės ritmo Norisi toliau keliauti, trūksta... to "vėjo galvoje" Bet praeis viena diena, kita, grįšim atgal prie savo gyvenimo rutinos ir liks tik malonūs prisiminimai Ir vėl planuosim naują kelionę... kitiems metams