Istorija » Vyatka - Sovietų Sąjungos pasididžiavimas

Sovietų Sąjungoje buvo gaminama daug iš vakarų europos nukopijuotų daiktų: tai ir fotoaparatai, ginklai, laikrodžiai, automobiliai ir motociklai. Motoroleris Vyatka, buvo tikra Vespos kopija.
O prasidėjo viskas taip:
Sibire 1940 metais, Vyatskie Polyany mieste esančiame apie 900 km į šiaurę nuo Maskvos buvo įkurta gamykla

 
Ji gamino ginklus tuometinei sovietų armijai. Pasibaigus karui gamykla buvo reorganizuota ir pradėjo gaminti gramofonus, narvus gyvūnams, ir žirkles skirtas avių vilnos kirpimui.
1956 metais įsivyravus gramofonų krizei, gamyklai teko visiškai keisti veiklos pobūdį. Ir ji pradėjo gaminti motorolerius. Nacionalinis Institutas (vadinamas SKEB) motociklų produkcijai pasirinko Vespą 150 kaip pavyzdį naująjai “rusiškai Vespai” ir pavadino “Vyatka VP-150” tai buvo ideali Itališko modelio kopija.


Motoroleriui buvo suteiktas Vyatkos upės ir miesto (kuris vėliau komunistų lyderio garbei buvo pervadintas Kyrovu) vardas.
Nuo originalo ji skyrėsi tik šiek tiek didesniais ratais 4.00x10 ir storesnio metalo rėmu, labiau tinkančiu Rusijos klimato ir kelių salygoms. Rusijos inžinieriai pridėjo dar ir papildomą indelį įmontuotą į benzino bako dangtelį. Jis buvo skirtas tepalo ir benzino maišymui, kadangi Rusijoje toks mišinys nebuvo gaminamas.
Rusų modelyje buvo patogus jungtukas ant vairo įjungiantis priekinį žibintą. Vespa modelyje tokio dalyko nebuvo. Vyatka nebuvo tokia galinga kaip Vespa. Ji pasiekdavo maksimalų 80km/h. Svoris, prastai suvirinta konstrukcija (kurią žmonės pajuokdami dažnai vadindavo tanku) tik mažino jos galingumą. Nepaisant tokių trūkumų, Vespa atrodė ganėtinai solidžiai. Kadangi Rusijos gyventojai buvo visiškai atskirti nuo vakarų Europos, išvydę Vespą, galvodavo, kad ji yra Vyatkos kopija…Štai kur slypi propagandos galia.

Vyatka buvo 1950-1960 metų Sovietų industrijos pasididžiavimas įrodantis, kad ir skurdžios ekonomikos šalyje galima sukurti geros kokybės ir pirkėjus patenkinantį produktą. Net gynybos ir krašto apsaugos ministras pareikalavo motorolerio prototipo išbandymo: “Aš pasižiūrėsiu, ką jūsų kvalifikuoti Vyatka meistai gali sukurti, bet motorolerį išbandysiu pats!”.Visgi šių motorolerių gamyba buvo ganėtinai ribota. Iki 1965 metų buvo pagaminta tik apie 300 000 rusiškosios Vespos egzempliorių. Lyginant su kitais sovietų sąjungos motociklais, tai buvo ganėtinai mažas skaičius.
1965-aisiais Vyatka visiškai pakeitė modelį ir pradėjo gaminti Vyatką “V-150M” kuri turėjo tokį patį variklį kaip ir buvęs modelis (Vespos kopija), bet jis buvo keistai tvirtinamas centre ir sukimą perduodavo grandine. Žinoma rėmas taip pat buvo visiškai pakeistas, jis buvo vamzdinis (Lambretta stiliaus). Ir vietoje vieno monokoko ir pakabos, naujojoje Vespoje buvo įmontuota pora amortizatorių, darančių važiavimą rusijos keliais gerokai malonesniu.



Šis modelis buvo populiarinamas, ir greit realizuojamas norint išvengti Piaggio protesto dėl buvusio modelio, o taip pat ir dėl Rusijos gyventojų dejonių, kad šoninį variklį turinti Vespa nebuvo gerai subalansuota.

V-150M buvo patobulinta 1973. Tuomet ji įgijo elektrinį užvedimą ir dėl šios priežasties pervadinta “Electron 3”. Jo gamyba buvo sustabdyta 1979 metais pagaminus net 1 000 000 Electron-3 modelių

Po šio modelio gamybos nutraukimo Rusijos Nacionalinio Instituto meistrai tik 1999 sugrįžo į motorolerių rinką visuomenei pristatydami naująjį 50cc “Molot” motorolerį.

Straipsnio Autorius: Talkee