Motociklizmas » Dujų išmetimo sistema - kaip ir kodėl

| 2006-03-24 | 32 koment.
Nėra išmetimo sistemos idealiai tinkančios visiems atvejams. Priklausomai nuo konstrukcijos ir paskirties, visos išmetimo sistemos ką nors aukoja, kad pasiektų ką nors daugiau. Prieš ruošiant sistemos modifikacijas, efektyvumui padidinti, svarbiausia yra nuspręsti, kokio efektyvumo yra siekiama:

 

• Ar jūs siekiate didžiausios įmanomos galios žemų ir vidutinių variklio sūkių ruože, ar maksimalių sūkių ruože?
• Ar naudosite specialiai sukonstruotus paskirstymo velenus su kitokiu vožtuvų pakėlimu, fazių ilgiu ar persidengimu (išmetimo ir įsiurbimo)?
• Ar jūs ištyrėte tarpusavio priklausomybę tarp sukimo momento (jėgos) ir variklio galios (atlikto darbo kiekis per tam tikrą laiko tarpą)?
• Ar jūs norite tiesiog kosmetiškai patobulinti išmetimo sistemą, ar siekiate maksimaliai padidinti jos efektyvumą?



Be labai rimto šių kintamųjų apmąstymo, išmetimo sistemos modifikavimas gali atnešti labai nuviliančių rezultatų. Žvelgiant iš kitos pusės, teisingai sukonstruota, subalansuota, bei priderinta prie konkretaus motoro sistema, gali atnešti įspūdingą galios padidėjimą.

Skirtumai tarp sąvokų „maksimali galia“ ir „maksimalios charakteristikos“ gali būti labai reikšmingi, peržengus bendro pobūdžio diskusijos ribas. Iš tiesų, ta pati išmetimo sistema, niekada neužtikrins tiek maksimalios galios, tiek maksimalių charakteristikų. Didžiausia maksimali galia, išvystoma motoro, nėra pats svarbiausias dalykas, norint motociklu nuvažiuoti kažkokį konkretų atstumą. Šiai užduočiai atlikti per trumpiausią laiką, reikia didžiausios vidutinės galios. Lyginant dinamometrines galios kreives (ir turint galvoje, kad kiti faktoriai yra identiški), tas motociklas, kurio motoras turės aukščiausią galios kreivės vidurkį, atstumą įveiks greičiausiai, nepriklausomai nuo to ar jis išvystys didesnį maksimalų galingumą.

Kalbant griežtais techniniais terminais, išmetimo sistema negali pati iš savęs išvystyti kokios nors galios. Potencialų variklio galingumą apsprendžia didžiausias įmanomas sudeginamo kuro kiekis. Vis dėlto degimo proceso efektyvumą giliai įtakoja išmetimo sistema. Teisingai sukonstruota sistema gali padėti sumažinti variklio pumpavimo nuostolius. Dėl to konstruktorių tikslas, kuriant aukštų charakteristikų išmetimą yra (arba turėtų būti) sumažinti variklio pumpavimo nuostolius, bei padidinti užpildymo (įsiurbimo) efektyvumą. Pagrindinis pumpavimo nuostolių sumažinimo tikslas – išgauti daugiau energijos motociklui varyti į priekį. Didėjant užpildymo (įsiurbimo) efektyvumui, mažėja kuro sąnaudos, reikalingos nuvažiuoti tam pačiam atstumui, nes tam pačiam greičiui išlaikyti reikalinga mažiau atidaryta droselio sklendė.

Daugumos variklio modifikacijų tikslas – maksimaliai pagerinti oro bei kuro padavimą, bei išmetamųjų dujų pašalinimą. Kuro mišinio padavimas yra atskira tema, bet fazių persidengimo periodu (kai tam tikrą laiko tarpą įsiurbimo bei išmetimo vožtuvai atviri būna kartu), tiesiogiai veikiama dujų išmetimo procesų. Benzinui degti reikalingas deguonis. Jūros lygyje, sausas aplinkos oras sudarytas iš 21 % deguonies, 78 % azoto, bei 1 % anglies dvideginio ir inertinių dujų. Kadangi deguonis sudaro tik penktadalį oro tūrio, variklis įsiurbia penkis kartus daugiau oro (nei gryno deguonies), tinkamam benzino degimui užtikrinti. Panaudojus deguoninius kuro priedus, tokius kaip azoto suboksidą, arba nitrometaną, iš to paties darbinio tūrio galėtume išgauti daugiau galios, nes šie kuro priedai, degdami, išskiria deguonį. Tokiu būdu variklio degimo kameroje turėtume daugiau deguonies, taigi galėtume sudeginti daugiau benzino. Dėl tos pačios priežasties, kompresoriaus arba turbokompresoriaus panaudojimas, taip pat padidintų variklio galią – daigiau deguonies degimo kameroje. Teoriškai, atmosferinio variklio maksimalus galios potencialas (nenaudojant jokių deguoninių ar kitokių benzino priedų), yra tiesiogiai proporcingas variklio įsiurbiamo oro kiekiui. Tai reiškia, kad 1200 kub.cm darbinio tūrio variklio didžiausia išvystoma galia bus lygi 1500 kub.cm darbinio tūrio varikliui, jeigu jie įsiurbs vienodą oro kiekį. Šiame pavyzdyje pateiktų varikių galios charakteristikos bus skirtingos, bet didžiausia išvystoma galia bus vienoda.

Back pressure


Daug ginčų bei neaiškios painiavos supa sąvoką „backpressure“. Pasitelkus enciklopediją, galima sužinoti, jog šis terminas apibrėžia slėgį, kuris veikia tekantį skystį. Jį sukelia kelyje pasitaikančios kliūtys. Šis slėgis skystį veikia priešinga skysčio judėjimo kryptimi. Kitaip tariant, motociklo duslintuvas, sudarytas iš įvairių sulenktų ir persidengiančių vamzdžių, turi didelį grįžtamąjį slėgį (backpressure).
Daugelis žmonių yra vis dar įsitikinę ir tvirtai įsikibę senamadiškos koncepcijos – „geresnėms charakteristikoms pasiekti, reikia daugiau grįžtamojo slėgio“. Faktiškai visose aukštų parametrų sistemose, grįžtamasis slėgis didina variklio pumpavimo nuostolius ir mažina variklio galią. Tiesa tai, kad nemažai variklių, mechaniškai suderintų tam tikram grįžtamajam slėgiui gali prarasti kažkiek sukimo momento žemų sūkių diapazone, jei šis slėgis bus sumažintas. Taip pat tiesa tai, kad variklis, dėl sumažinto grįžtamojo slėgio, praradęs kažkiek žemų sūkių diapazono sukimo momento, gali būti mechaniškai perderintas, ir išvystyti didesnį sukimo momentą, su ta pačia grįžtamojo slėgio reikšme. Bet žymiai svarbiau žinoti tai, kad maksimali vidutinių – aukštų sūkių galia bus pasiekiama su mažiausia grįžtamojo slėgio reikšme.

Kita medalio pusė – žemų – vidurinių sūkių ruožas. Beveik visada, pakeitus standartinę išmetimo sistemą, į mažo pasipriešinimo, krenta šio sūkių ruožo sukimo momento bei galios kreivė. Kodėl taip vyksta? Juk atrodo, kuo lengviau dujos pasišalins tuo geriau dirbs motoras. Problema slypi dujų judėjimo inertiškume.
Stūmokliui esant VRT, baigiantis išmetimo ciklui ir prasidedant įsiurbimo ciklui, tiek išmetimo, tiek įsiurbimo vožtuvai kurį laiką būna atviri kartu. Ir šiuo metu, išmetamosios dujos, judėdamos sistema, iš cilindro išsiurbia šiek tiek darbinio mišinio, patekusio prasidėjus įsiurbimo taktui.

Užpildymo efektyvumas

(Volumetric efficiency)

Viršutinis rimties taškas (VRT), suprantamas kaip taškas kuriame degimo kamera yra mažiausio įmanomo tūrio. Tarkime, kad duslintuvas sudaro tam tikrą pasipriešinimą atidirbusių dujų tekėjimui lauk. Vadinasi, stūmokliui esant viršutiniame rimties taške, baigiantis išmetimo taktui, cilindre likusios nepašalintos dujos bus tokio pat slėgio, kaip dujos išmetimo kolektoriuje prieš duslintuvą, kitaip tariant aukštesnio slėgio nei atmosferinis. Prasidėjus įsiurbimo taktui ir stūmokliui judant žemyn, degimo kameroje atsiranda išretėjimas, kitaip tariant slėgis žemesnis nei atmosferinis. Šio slėgio pagalba, degusis mišinys yra įsiurbiamas į cilindrą. Kadangi stūmokliui esant VRT, cilindre liko kažkiek suslėgtų atidirbusių dujų, tai stūmoklis turės nueiti tam tikrą kelią, kol slėgis cilindre taps lygus atmosferiniam, ir prasidės degiojo mišinio įsiurbimas. Galima padaryti labai paprastą išvadą – kuo didesnis grįžtamasis slėgis (arba grubiai tariant išmetimo sistemos pasipriešinimas), tuo daugiau atidirbusių dujų liks cilindre, tuo mažiau degiojo mišinio galės motoras įsiurbti, bei išvystys mažesnę galią.

Pumpavimo nuostoliai


Pumpavimo nuostolių vertę nusako išmetimo sistemos pralaidumas. Tai liečia duslintuvų konstrukciją, kolektorių skersmenį, vožtuvų kameros formą, bei pačių išmetimo vožtuvų parametrus. Idealiu atveju, didžiausia atidirbusių dujų dalis pasišalina, tik prasidėjus išmetimo ciklui. O jei sistemos pralaidumas nepakankamas, takto pradžioje pasišalins tik maža dalis visų dujų, likusios turės būti pašalintos aukštyn judančio stūmoklio. Prievartinis dujų šalinimas iš kameros per besipriešinančią sistemą pareikalaus daug energijos.

Srauto dydis ir srauto tekėjimo greitis


Vienas didžiausių diskusijų objektų, tai santykis tarp išmetamų dujų kiekio (tūrio) ir jų judėjimo greičio (kuris turi įtakos ir įsiurbimo ciklui). Greitam variklio atsakui į droselio atidarymą, bei žemų-vidutinių sūkių diapazono sukimo momentui, reikia maksimaliai didžiausio dujų tekėjimo greičio. O maksimaliai galiai išvystyti, reikalingas didžiausias dujų šalinimo sistemos pralaidumas. Štai čia ir kyla esminis konfliktas. Mažesnio diametro išmetamasis vamzdis sukuria didesnį dujų judėjimo greiti, nei didesnio diametro vamzdis. Bet deja, tam pačiam plonam vamzdžiui, fizikos dėsniai neleis užtikrinti pakankamo pralaidumo, reikalingo laisvai pašalinti dideliam kiekiui išmetamųjų dujų, prie maksimalių variklio sūkių, ir apribos didžiausios galios rodiklį. Jei naudosime didesnio diametro išmetamąjį vamzdį, turėsime pakankamą dujų pralaidumą, didžiausiam galingumui išvystyti vidutinių-aukštų sūkių diapazone, bet nukentės droselio sklendės atsakas, bei sukimo momento reikšmė žemų-vidutinių sūkių diapazone. Tai yra pagrindinis dujų tekėjimo dinamikos paradoksas. Ši problema sprendžiama kompromisine išmetimo sistemos konstrukcija, kuri užtikrina optimaliai priimtiną santykį tarp droselio sklendės atsako, sukimo momento ir galingumo visame variklio darbiniame sūkių diapazone.

Labai dažna klaida, kuri daroma reguliuojant variklio parametrus – per didelio diametro išmetamųjų vamzdžių naudojimas. Didesnis ne būtinai yra geresnis, bet dažnai būna blogesnis.

Cilindrų prapūtimas ir slėgio bangos


Kas yra slėgio bangos galima pailiustruoti paprastu pavyzdžiu. Įmestas į ramų vandeny akmuo, vandens paviršiuje sukels bangavimą, kurio ratilai sklis į visas puses. Šį bangavimą sukelia staigiai padidėjęs slėgis vandens paviršiuje. Taip pat ir akmens pliumptelėjimo į vandenį garsas, yra ne kas kita, kaip dideliu greičiu kintančio oro slėgio bangos, kuris pasiekia mūsų ausis. Pagrindinis skirtumas tarp analogijos vandenyje ir išmetimo sistemos ir tai, jog slėgio bangos nuo epicentro negali sklisti į visas puses, kadangi yra uždarytos į vamzdį. Išmetimo sistemoje pirminė slėgio banga arba pulsas, atsivėrus išmetimo vožtuvui keliaus pirmyn iki išmetimo sistemos galo.

Kadangi slėgio bangos nėra pastovaus dydžio, slėgio reikšmė pastoviai kinta. Slėgio kreivę sudaro dvi pikinės viršūnės – teigiamo slėgio ir neigiamo (išretėjimo) slėgio, kurios paeiliui keičiasi, visai kaip banguoja vandens ratilai.

Šios slėgio bangos gali būti panaudotos mūsų naudai kadangi jos įtakoja atidirbusių dujų dalelių judėjimą. Teigiamo slėgio bangos stumia dujas savo sklidimo kryptimi. Neigiamo slėgio bangos dujas stums priešinga kryptimi (kitaip tariant trauks). Šį faktą reikia gerai įsidėmėti, nes tai ir yra viso išmetimo sistemos modifikavimo esmė. Slėgio bangos juda vidutiniu 390 – 510 m/s greičiu, o išmetamosios dujos juda vidutiniu 45 – 90 m/s greičiu.

Aprašomos slėgio bangos įdomiai elgiasi pasiekusios žemesnio slėgio zoną - didesnio skersmens išmetimo vamzdžio sekciją, slopintuvą ar tiesiog vamzdžio galą, atsiveriantį į atmosferą. Pasiekusios šią zoną, slėgio bangos keičia savo ženklą (teigiamo slėgio viršūnė virsta neigiamo slėgio viršūne ir atvirkščiai) ir kryptį. Taigi atsivėrus išmetimo vožtuvui, stipri, pozityvi banga judės iki vamzdžio galo ir, pasikeitus į negatyvią, grįš atgal. Tai vadinama atspindėjimu. Abejos, pozityvios bangos judančios link išmetimo vamzdžio galo, ir negatyvios, grįžtančios atgal, stums dujas link išmetimo vamzdžio galo – tiksliai ten kur mums ir reikia. Laiko tarpas sugaištas aprašytam ciklui priklauso nuo kelio, būtino nukeliauti.

Kitas svarbus momentas – kokios reikšmės ir kada, grįžtanti slėgio banga pasieks išmetimo vožtuvą. Esant uždaram vožtuvui, atsimušus į jį neigiamo slėgio banga virs teigiamo slėgio banga, ir vėl stums atidirbusias dujas. Esant atviram vožtuvui, teigiamo slėgio banga pasiekus ertmę, stums atidirbusias dujas atgal į cilindrą, kas, savaime suprantama, yra visai nieko gero. Atvirą vožtuvą pasiekusi neigiamo slėgio banga ims siurbti likusias išmetamąsias dujas iš cilindro. Štai šitas slėgio bangos darbas ir yra pats svarbiausias.

Kaip jau minėta aukščiau, reikia užtikrinti kuo mažesnį slėgį cilindre, prasidedant įsiurbimo fazei. Taigi pagrindinis slėgio bangų modifikavimo tikslas ir yra sistemą suderinti taip, kad neigiamo slėgio banga sugrįžtų tinkamu momentu. Nesunkiai galima suvokti, kad toks derinimas galioje tik labai siaurame sūkių diapazone, bet iš sistemos spaudžiant kiekvieną įmanomą arklio galią, pasitelkiami ir tokie metodai.

Keičiant pirmojo išmetimo sistemos vamzdžio ilgi (dar kitaip išmetimo kolektoriaus, jeigu sistema 4 į 1 ar 2 į 1), galime parinkti bangų sugrįžimo laiką. Optimaliausias būtų slėgio bangų sugrįžimas pasibaigus išmetimo ciklui. Vamzdį ilginant – ilgės bangų sugrįžimo laikas, o išmetimo sistemos darbas bus optimizuojamas žemesnėms apsukoms. Ilginimas duotų teigiamą efektą aukštesnėms apsukoms.

Inercinis pašalinimas


Inercinis pašalinimas lengviau suvokiamas laikant atidirbusias dujas išmetimo sistemoje vienu elastingu daiktu. Nors dujos neturi tiesinio ryšio, pasikeitimai viename sistemos gale veiks dujas kitame gale. Pavyzdžiui, išmetimo ciklo pabaigos link, srautas per išmetimo vožtuvą lėtėja, bet ankstesnio ciklo išleistos dujos vis dar dideliu greičiu juda išmetimo sistema. Šios dujos trauks lėčiau judančias dujas, esančias prie išmetimo vožtuvo, palengvindamos kameros išsivalymą. Tai ir yra inercinis pašalinimas..

Duslintuvo konstrukcija


Gamyklinės (standartinės) išmetimo sistemos triukšmą slopina dėka ilgo kelio, kurį atidirbusios dujos nueina nuo išmetimo vožtuvo iki patenka i atmosferą.. Šio kelio ilgis lemia išmetamojo vamzdžio sukeliamo garso dažnį. Kuo ilgesnis vamzdis, tuo žemesnis garso dažnis. Bėgant metams, didėjo variklių išvystomi sūkiai, bet tuo pačiu ir trumpėjo išmetamieji vamzdžiai. Todėl šiuolaikinis duslintuvas susideda iš kelių prasilenkiančių, išilgai sumontuotų vamzdžių. Dėl to dujų kelias yra ilgesnis už pačio duslintuvo. O kiekvienas 180 laipsnių posūkis papildomai prisideda prie išmetamųjų dujų energijos slopinimo. Deja, bet kokie vidiniai slopintuvai, išmetimo sistemoje sukuria pasipriešinimą, kurį turi įveikti išmetamosios dujos. Peršasi išvada, kad sumažinus šį vidinį slėgi, motoras galėtų išvystyti daugiau galios. Mažesnis slėgis leistų dujoms greičiau pasišalinti, paliekant daugiau vietos naujo išmetimo ciklo dujoms.
Lenktyninės išmetimo sistemos yra labai triukšmingos, nes naudoja tiesiaeigius („straight through“ arba „freeflow“) garso slopintuvus, nesukuriančius pasipriešinimo (grįžtamojo slėgio) tekančiom išmetamosioms dujoms. Tokios konstrukcijos slopintuvuose dujos teka viduje esančiais, tiesiais perforuotais vamzdžiais. Išmetamosios dujos, patekusios į tokį slopintuvą, plečiasi, per vamzdžio perforaciją, į aplink esančią slopintuvo kamerą. Dujoms besiplečiant, krenta jų temperatūra bei slėgis, dėl to mažėja energija, bei keliamas triukšmas. Ši kamera yra užpildyta garsą sugeriančiomis medžiagomis, dažniausiai stiklo pluoštu. Sudėtingesnėse konstrukcijose naudojamas austas stiklo pluoštas, idant nebūtų palaidų pluošto dalelių, kurios, su laiku, per perforaciją išmetamos lauk.
Ypač svarbus yra tinkamas kamšalo tankumas. Per tankus kamšalas neslopins garso, nes dujos negalės plėstis. Nepakankamai tankus užpildas, paprasčiausiai, nesugers garso bangų. Tokie duslintuvai, apskritai, garsą slopina gana menkai, pagrinde sugeria aukštus dažnius.
Tokiuose duslintuvuose naudojama ir kitokio tipo perforuoti vamzdžiai, su vidinėmis briaunelėmis, kurios sukuria dujų turbulenciją (sūkuriavimą), bei padidina sistemos grįžtamąjį slėgį.

Vienodo ilgio išmetamieji vamzdžiai


Apie vienodo ilgio išmetamųjų vamzdžių efektyvumą yra labai plačiai diskutuojama. Tariant, kad kitos išmetimo sistemos dalys yra sukonstruotos teisingai, vienodo ilgio vamzdžių sistemos turi keletą pranašumų prieš sistemas su skirtingo ilgio vamzdžiais. Šie pranašumai - tai tolygesnis variklio darbas, bei paprastesnis jo reguliavimas ir didesnis žemų-vidutinių sūkių diapazono sukimo momentas.

Jeigu vamzdžiai yra skirtingo ilgio, cilindrų „prapūtimas“ bei išmetamųjų dujų pulsacija būna labai skirtingi kiekviename cilindre. Tai, savo ruožtu, kiekvienam cilindrui reikalauja skirtingo reguliavimo. Šie skirtumai turi įtakos degiojo mišinio kokybei bei jo uždegimo laikui. Dėl to labai sunku sureguliuoti variklį optimaliam darbui. Vienodo ilgio išmetamieji vamzdžiai eliminuoja visus šiuos sunkumus.

Sistemoje, kuri tinkamai sukonstruota konkrečiai paskirčiai, vienodo ilgio vamzdžiai tiesiog suteikia daugiau efektyvumo. Maksimalaus sukimo momento vietą motoro darbiniame diapazone labai smarkiai įtakoja pirminio bei pagrindinio vamzdžių ilgiai. Ilgesni išmetimo vamzdžiai lemia didesnį sukimo momentą žemų-vidutinių sūkių ruože, nei trumpesni. Taigi, kyla štai koks klausimas – kokiame darbinių sūkių diapazone norime padidinti sukimo momentą.

• Ilgesni vamzdžiai didina galią sūkių ruože, iki sukimo momento piko, o trumpesni – ruože virš sukimo momento piko (kitaip tariant – aukštų sūkių diapazone).
• Didesnio diametro vamzdžiai mažina žemų sūkių galią, bet prideda šiek tiek galingumo aukštų sūkių diapazone.
• Mažesnio diametro vamzdžiai didina motoro galią žemų sūkių diapazone, bet kažkiek riboja aukštų sūkių galią.
• Balansinės jungtys tarp išmetimo vamzdžių plokština sukimo momento kreivę, bei platina didelės galios juostą.



Tarp profesionalių išmetimo sistemų gamintojų daugiau ar mažiau suprantamu laikoma, jog skirtingų cilindrų vamzdžių ilgiai, nuo projektinės reikšmės, neturėtų skirtis daugiau kaip 2,5 cm. Bet net ir tokiu atveju, galima gauti 5 cm ilgio skirtumą, jei skaitysime, kad vienas vamzdis bus 2,5 cm ilgesnis, o kitas – 2,5 cm trumpesnis.

Pabaigai


Taigi jau žinote, kad išmetimo ciklas gali būti optimizuotas gana ribotom apsukų reikšmėms. Nors tai ir neįkvepia, tačiau svarbu suvokti: žymiai geriau turėti sistemą optimizuotą konkrečiam apsukų diapazonui, negu neoptimizuotą sistemą visame darbiniame ruože.
Literatūros sąrašas:

• Rod Gibson. Passing Gas. Classic Motorcycle Mechanics Magazine 2005 Nr.10
• Understanding Exhaust: The How & Why. www.bigcitythunder.com
www.warnertechnology.com
www.yawpower.com

Autorius: Tediss



Komentarai  Komentuoti gali tik prisijungę Motomanai.lt nariai.
rieger rieger
2010 Sausio 20 19:32

norintiems kazka protingo islauzti is dusles , cia yra visos formules , kaip teisingai apskaiciuoti visus dusles diametrus. http://www.pipeflowcalculations.com/.. arba cia http://www.flowmeterdirectory.com/flowmeter_orifice_calc.html

laimis512
2009 Gruodžio 10 18:17

aciu, praktikoje isbandžius atitinka kai kas..

Romantikas Romantikas
2009 Birželio 6 17:42

Kažkaip nematau autoriaus, kas parašė šį įdomų ir reikalingą straipsnį ir jį išvertė. Dar čia būtų įdomu pamatyt įvairių motociklų tipų duslintuvų galios įtakojimo kreivių lenteles, grafikus. Įdomu būtų palygint sovietinių ir užsieninių motociklų duslintuvų charakteristikas (kreives).

Yamahazas
2009 Balandžio 21 15:17

pas mane dusle "atskaluno" tiuninginis is karbono,tirkrai uzia gerai ir galios dadejo normaliai :)

delete delete
2008 Lapkričio 14 13:31

super straipsnis, kaip tik ruošiaus kroskei i dusle akmens vatos prikišt, gerai kad pirma šitą straipsnį perskaičiau :)

gedutis
2008 Gegužės 19 12:40

gud :) liux :)

Ovyds
2007 Lapkričio 7 19:47

geras :) (y)

mazuxx mazuxx
2007 Spalio 28 11:27

maladiec, straipsniukas tai (y) ir tikrai ne sudo primalta, is patirties zinau :)

Xaero
2007 Spalio 27 19:23

Pagarba :) naudinga informaija ;)

ChopperLover
2007 Gegužės 13 21:30

kelis kartus reikia skaityti kad suprasciau gerai... bet labai issamiai gerai iswersta. tesiog saunu :) dekuj.. sudetingi wis delto sie dalykai wadinami duslintuwais
:D

ChopperLover
2007 Gegužės 13 21:30

kelis kartus reikia skaityti kad suprasciau gerai... bet labai issamiai gerai iswersta. tesiog saunu :) dekuj.. sudetingi wis delto sie dalykai wadinami duslintuwais
:D

Abbath Abbath
2007 Kovo 1 16:56

maladiec kad verst netingejai...

orange R6
2006 Gruodžio 31 12:47

svarbu kad garsas geras butu,trauka,ir liepsnom spjaudytu

darvas darvas
2006 Lapkričio 19 22:46

geras straipsniukas

MrGorgeous
2006 Spalio 6 09:15

seip jau manau jeigu 1000 mocas tai duslintuvai man reikalingi graziam garsui
ir vaizdeliui nes ar ten kreive prie vidutiniu sukiu ar maximalkes
vistiek valit nepajausi vaziuodamas :D juk pvz as ne profisionalas
ir lenktynese nedalyvauju :D

GURIS
2006 Rugsėjo 7 01:05

nu jo..duslerkos rimtas reikalas...esu experimentaves...straipsnis labai teisingas..atitinka realybej...daug vamzdziu supjojes esu....sau visa laik glusus persidarau...

gixer
2006 Rugpjūčio 31 01:23

puikus straipsnis!!! saunuolis kuris surinko tokia medziaga,tikrai ydomu paskaityt!!

DiwiXs
2006 Rugpjūčio 28 18:43

MLDC ;}

Zaltys Zaltys
2006 Rugpjūčio 17 12:22

neplochas straipsnis, gal net reiks perskaityt :D

Ziurke Ziurke
2006 Liepos 31 13:53

trauks blogiau ;) o reks tikrai nezmoniskai :D

Donceba Donceba
2006 Birželio 17 08:50

viskas aisku :) man nebutinai trauks geriau... Jau perskaiciau kita straupsni.. ;)

Donceba Donceba
2006 Birželio 12 21:20

o sakykim palikus tuscia vamzdi geriau traukt turetu? Ta prasme palieku originalu vamzdi, isemu visus korius, skersai biski pripjaunu gala. Kriokia tai gerai, bet ar man trauks geriau?

MrGorgeous
2006 Birželio 6 23:55

nors pripinkime kad zemo daznio skleidziamas garsas velniskai malonus :)
o tuos 5% galios gal pajaus ponas Pladas vaziuodamas lenktynese :D

walkeris walkeris
2006 Balandžio 7 22:32

to ledinukas, kai tas grazus uzimas prades imti dvigubai daugiau benzino, kas atsilieps tavo kisenei, tada gal tiks ir burzgimas!

Ziurke Ziurke
2006 Balandžio 6 23:17

dusles paskirtis grazei dugzti yra antraeile ;) pirpoj vietoj yra nustatytas gamintojo duju ismetimas, ta prasme performance ;)
:D :D :D

Ledinukas Ledinukas
2006 Balandžio 4 17:56

man tos galios ir tie duslintuvai maziausiai rupi, svarbiausia graziai uztu, jei to nera, tada nevykes duslius.

Tediss Tediss
2006 Kovo 29 13:19

galėtum praktine patirtimi pasidalinti, nes kaip sakant, teorija be praktikos - sausa šaka :)

Ziurke Ziurke
2006 Kovo 28 20:58

vo bana, gerulis, reiktu ir man koki straipsni apie "lietuviskus duslintuvo ypatumus " sudet :D :D :D :D

carlos carlos
2006 Kovo 27 23:41

o apie duslintuvo formos ypatumus???
bet kokiu atveju, 7 balai

raizys
2006 Kovo 27 19:50

labai paleznas straipsniukas

Talkee Talkee
2006 Kovo 25 11:19

Nu jo. Informacijos, tai lyg knygą perskaičius. šaunuolis Tediss ;) Dėkui.

Shamukas^
2006 Kovo 24 20:11

ačiū (y)


 
P
A
T
K
P
Š
S
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
 
 
 
 


71.040.604
+22.361
VisoVakar
Nariai24.490+9
Temos4.653+2
Žinutės353.849+256
Komentarai100.193+27
Gyvadėžė678.090+799
Nuotraukos72.891+54
Video3.719+4
Motokatalogas4.174+17