Motociklų apžvalga » Honda VTR1000F Fire Storm

Rusijos žurnalisto Aleksejaus Serebrenikovo įspūdžiai bandant 2000 metų laidos Honda VTR 1000F Fire Storm motociklą.
„...antru bėgiu žaismingai įvažiuoju į posūkį, išvažiuodamas iš jo, stipriai pasuku akseleratoriaus rankenėlę ir po sekundės pasislepiu už kito posūkio. Variklis urzgia, purtosi, kaip nenormalus. Bet traukia taip, lyg mane butu užkabinęs, prieš pat pakylant į orą, karinis transportinis lėktuvas...“


 
Sunku patikėti, kad pagal charakteri, motociklinis motoras VTR1000F Fire Storm primena dyzelį. Motociklas pamatuotai ir dinamiškai įsibėgėja iš vietos ir pradeda pasiduoti tik tada, kai tachometro rodyklė greitai praskrenda pro 7000 aps/min žymą. Suprantama, jog teisingam važiavimui šituo motociklu, reikia drąsos ir kantrybės. Tai padės, kad šis netradicinės konstrukcijos, bet daugeliu atžvilgiu subalansuotas „litras“, paklustų vairuotojui. Sankaba dirba puikiai. Valdau ją dviem pirštais, lengvai laviruoju tarp automobiliu ir prisimenu, kaip buvo sunku tą patį daryti su itališkais superbaikais Aprilia RSV Millie ir Falko su jų pneumatiniu stiprintuvu.

Iš abiejų duslintuvų, išsidėsčiusiuose abiejuose motociklo šonuose, sklinda „įkvepiantis“ garsas, dėl to grupė turistų iš pakelės kavinės, kažkaip su baime žiuri į mano pusę. Galingas startas ir priekyje driekiasi užmiesčio kelias, jame man reikės susilieti su aparatu ir priprasti prie jo valdymo. Važiuoklės geometrija įtakoja motociklo valdymą. Pasakyti apie Fire Storm – užtenka mirktelėti akimis ir motociklas atsiranda posūkyje – negaliu. Bet įveikant lėtus posūkius (pirma ir antra pavaromis) dėl didelio sukimo momento atsiranda „užmetimo“ jausmas. Būtina „laikyti“ motociklą kūnu, kitaip jis įveiks posūkį žymiai didesniu radiusu, nei buvo planuota. Nors tai priklauso nuo įpratimo ir nuo važiavimo greičio. Kuo didesnis greitis, tuo labiau ta ypatybė pasireiškia. Jeigu vairuotojas prisitaiko prie tokio valdymo bruožo, jis patiria tokį vairavimo malonumą, kokio nepatirtų su kitais „litriniais“ kelioniniais agregatais. Geras važiuoklės darbas, prognozuojamas variklio darbas suteikia džiaugsmo akimirkų.
Nuostabu, kaip tarpusavyje harmoniškai veikia priekinė 41-mm šakė ir galinis amortizatorius, kuriuos prieš važiuojant truputi pareguliavau pagal savo palyginus mažą svorį. Per dvi padalas atlaisvinau spyruokles priekinėje šakėje ir galiniame amortizatoriuje. Procedūra, užtrukusi neilgai, pagerino valdymą. Aš vėl posūkyje. Tai labai paprasta ir smagu. Sustoju minutėlei, kad įsitikinti ar viskas tvarkoje, tuo pačiu patikrinu padangas. Viskas tvarkoje ir aš vėl mėgaujuosi kelione. Net važiavimo padėtis, pasilenkiant į priekį, tampa vis labiau užburianti. Suprantu – pavojinga euforija.
Labai drąsiai įvažiuoju į statų kairįjį posūkį. Staiga prieš priešais atlekia „tiuninguotas šeštukas“ ir pravažiuoja už kelių centimetrų nuo alkūnės. Automatiškai numetu „gazą“, ištiesinu motociklą ir spaudžiu stabdžius. Prieš kelias sekundes tvyrojusi harmonija tarp kūno ir sielos sugriuvo. Širdis veržiasi iš krūtinės. Netgi spėjau įsivaizduoti nekrologus su mano pavarde. Siela, prieš kelias akimirkas buvo pasiruošusi iškeliauti į aną pasaulį, dabar stengiasi įtikinti mane, kad jau pavojus praėjo ir galima atsipalaiduoti. Tiesiog nuostabu, kad šioje situacijoje, VTR1000F nejaučia jokių sunkumų. Jis tiksliai vykdo vairuotojo nurodymus ir panašu, kad variklis netgi nustemba, kodėl reikia mažinti apsukas? Lengvai dirbdamas, variklis lyg urzgia, norėdamas paklausti: „Na ką, drauguži, prikrovei į kelnes?“

Dabar geriau pasivažinėsiu ramiau. Įjungiu šeštą pavarą, kad Fire Storm galėtų ramiai riedėti keliu, aš tuo pačiu mėgaujuosi nuostabia panorama. Noriu pailsėti ir atsigauti po ką tik patirto šoko. Pasirodo tam nereikia daug laiko. Po minutės, kitos jautiesi atsipalaidavęs ir jauti vairavimo malonumą, ratai ramiai laižo asfaltą, o variklis maldauja, nagi, padidink greitį. Lyg instinktyviai nugara lenkiasi, krūtinė gulasi ant aukšto bako ir mano judesiai vėl tampa agresyvūs. Pamažu greitis didėja. Panašu, kad protas viską kontroliuoja, nuo pakabos siūbavimo iki padangos protektoriaus griovelių. Viskas nepaprastai lengva! Patiri tik malonumą. Pasviri, dar pasvyri ir dar truputi. Štai kojos kelias jau pasiekia asfaltą, bet kontrolės jausmas neprapuola. Viskas vyksta leidžiamos ribos normose – taip, seniai buvau patyręs tokį malonumą, vairuodamas kelioninį motociklą. Užtenka visai nedaug pasvirti ir posūkis lengvai įveikiamas.
Keisti motociklo judėjimo kryptį pavyksta be vargo: prieš posūkį priekinį ratą reikia laikyti prie pat kelio skiriamosios baltos linijos. Po to ramiai, dešinės rankos dviem pirštais, spaudi stabdžius. Du pirštai – darbiniam stabdymui daugiau ir nereikia. Buvusio savininko užtiuninguotas Fire Storm, korektiškai pasvyra ant priekio, lengvai apkrauna ratą ir paklusniai įeina į posūkį. Išvažiuoju iš posūkio, ketvirtas bėgis, penktas, darbinis stabdymas iki antros pavaros. Kažkodėl dar karta pakartoju šį pratimą ir suprantu – ypač staigaus stabdymo metu šių stabdžių neužtenka. Gerai, kad nieko nelaukdamas nutariau juos pabandyti dabar. Prieš mane penki ar šeši kilometrai tiesaus kelio. Taigi norint išbandyti ar greitas VTR1000F yra, reikia tai daryti dabar, nes po pusvalandžio baigiasi testavimo laikas.

Variklio tūris: 996cc
Variklio tipas: V2
Galia: 110AG/80Kw prie 9000aps/min
Sukimo momentas: 97Nm
Transmisija: Grandinė
Sauso svoris: 192kg
Max greitis: 250km/h
Bako talpa: 16l

Vertė Tomasssitas