Istorija » Su gimimo diena, pone Honda!

| 2007-01-26 | 25 koment.
Visame pasaulyje garsus inžinierius, novatorius, ir maksimalistas, kurio venomis tekėjo, matyt, ne kraujas, o benzinas, gimė prieš šimtą metų. Soichiro Honda, arba tiesiog ponu Honda vadintam japonui pavyko tai, kas dabar būtų beveik neįmanoma – sukurti pasaulinio lygio industriją, kurios sėkmės pagrindas buvo... nesėkmės!

 

Svajonė

1906 metų lapkričio 17 dieną, Komyo miestelyje (Japonija), šaltkalvio ir audėjos šeimoje gimė Soichiro Honda. Iš tėvo paveldėjęs nenumaldomą polinkį technikos priemonėms bei pagirtiną kruopštumą, jaunasis Honda nuo pat mažens stengdavosi suprasti, kaip viskas pasaulyje veikia. Netoli jų namų stūksojęs malūnas tapo pirmosiomis technikos pamokomis. Ten Soichiro beveik kasdien su savo seneliu užsukdavo vien dėl to, kad stebėtų, kaip veikia mažas ir triukšmingas benzino variklis. Kaskart namo grįždavęs išsitepęs ir purvinas, jis mokykloje užsitarnavo „juodanosės žebenkšties“ pravardę. To metu, kai jaunuoliui suėjo 15 metų, jis galėjo rinktis: tęsti mokslus, toliau dirbti tėvo dviračių remonto servise ar pradėti naują gyvenimą toli nuo namų. Pasirinkęs trečią kelią, Honda iškeliavo į Tokiją. Visiškai atsitiktinai viename dviračių žurnale radęs skelbimą, kad „Art Shokai“ servisas ieško jaunų ir talentingų žmonių, galinčių prisidėti prie „automobilių gamybos ir remonto proceso“, vaikinas nedvejojo ir darbdaviui nusiuntė laišką, po kiek laiko atnešusį teigiamą atsakymą. Pats Honda vėliau prisipažino, kad savo gimtame miestelyje matydavęs vos vieną kitą automobilį, o pirmą kartą pauostęs benzino, jo aromatą prilygino kvepalams, taigi šis darbas jam buvo tarsi svajonė.

Geriausias mokinys

Darbas servise nebuvo lengvas, tačiau tėvo „įskiepyta“ sunkaus, bet atsiperkančio darbo etika, padėjo nestovėti vietoje. Atlyginimai, kaip viename iš savo dienoraščių rašė Honda, buvo tiesiog „juokingi“, bet svarbiausia yra tai, visi patyrimai ir sunkios akimirkos vėliau jam padėjo tapti tuo, kas jis yra dabar. Visgi jaunuolio neeilinis talentas neliko nepastebėtas: pradžioje atlikdavęs paprastus darbus, tokius kaip varžtų atsukimas ar įrankių padavimas meistrams, Soichiro vėliau pats tapo visų gerbiamu meistru, nepaisant sąlyginai jauno amžiaus. Jaunuolis pro pirštus neprabėgo ir „Art Shokai“ savininkui, Yuzo Sakakibara, kuris Soichiro leido darbuotis ir prie lenktyninio „Art Daimler“ automobilio. Dar vėliau – ir prie hibrido, sukonstruoto iš „Curtiss“ firmos lėktuvo variklio ir amerikietiškos „Mitchell“ važiuoklės. Ne ką kitą, kaip savo viršininką Honda visada įvardindavo kaip patį geriausią mokytoją – ne vien techninių dalykų, bet ir gyvenimiškos praktikos, kuri davė pradžią sėkmingam ir produktyviam vėlesniam gyvenimui. Yuzo taip pat negailėdavo gerų žodžių mokiniui: „Honda niekada nesirėmė vien teorinėmis žiniomis. Jam nereikėdavo aiškinti, kaip kažkas veikia – Honda pats viską išsiaiškindavo, o dažnai netgi patobulindavo tą įrenginį. Jis buvo mūsų firmos virinimo, stūmoklių ir žiedų gamybos ekspertas. Dauguma kompanijos darbuotojų visų tų dalykų mokėsi tik iš knygų, o Honda tas knygas jau pats galėjo parašyti. Prisipažinsiu – tai pats kruopščiausias ir labiausiai užsispyręs (teigiama prasme) mano sutiktas žmogus.“


Nauja aistra

Automobilių sporto populiarumą Japonijoje tuo metu galima būtų prilyginti dabartiniam krepšinio populiarumui Lietuvoje, tik padalintam iš šimto. Nepaisant nežinios, Honda aktyviai domėjosi „Isle of Man TT“ lenktynėmis – garsiausiu tuometiniu motociklų sporto renginiu, bei automobilių „Grand Prix“ ir 24 valandų „Le Mans“ lenktynėmis. Dirbdamas prie „Curtiss“ projekto ir būdamas praktiškai vienintelis žmogus, galintis šiam automobiliui pagaminti atsarginių detalių, jaunuolis visada svajojo vieną dieną išvažiuoti su juo ir į lenktynių trasą. 1924 metų lapkričio 23 dieną tai ir įvyko. Tiesa, automobilį vairavo „Art Shokai“ savininko sūnus, o Soichiro buvo jo palydovas, tiksliau – mechanikas, turėdavęs lenktynių metu išspręsti visas iškilusias problemas. Po šių varžybų, aštuoniolikmetis Honda sau pažadėjo niekada neapleisti sporto. Tą pažadą ir tęsėjo. Visgi 1936 metais vykusiose „Tamagawa“ lenktynėse Honda vairuojamas automobilis pateko į avariją su kitu automobiliu, išvažiuojančiu išvažiuojančiu iš aptarnavimo zonos. Soichiro tik per plauką liko gyvas, ir nuo tos dienos pats sporte nedalyvavo. Vieni šaltiniai teigia, kad toks buvo jo žmonos pageidavimas, kiti – kad tėvo įtaka. Kaip ten bebūtų, visus savo sugebėjimus ir patyrimą automobilių sporte Honda įkūnijo į savo vėlesnius kūrinius, kurie iki dabar demonstruoja puikius rezultatus lenktynėse.

Savas verslas

Jausdamas, kad žinios auga taip pat greitai, kaip ir noras tobulėti, Soichiro Honda 1928 metais savo tėviškėje esančiame Hamamatsu mieste atidarė pirmąją ir vienintelę „Art Shokai“ atstovybę. Serviso darbai neapsiribojo vien automobilių remontu – Honda čia troško įgyvendinti idėjas, kurios vėliau tapo ir pelningu verslu. Pavyzdžiui, sakydamas, kad „žmogus niekada negali taisyti automobilio palindęs po juo“, Soichiro neilgai trukus sukūrė bei užpatentavo automobilių pakėlimo stendą, be kurio šiuolaikiniuose servisuose neįsivaizduotume greito aptarnavimo. Kita veiklos kryptis buvo ir stūmoklių žiedų, kuriuos tiekdavo netgi „Toyota“ kompanijai, gamyba Visgi dominavimas savoje rinkoje niekada nebuvo pagrindinis jaunuolio tikslas. Viena priežastimi gali būti Japonijoje tuo metu tvyrojęs nacionalizmas, kita – noras įsiskverbti į pasaulinę rinką. „Tik būdamas pirmas pasaulinėje rinkoje, gali būti pirmas Japonijoje“ – tokius žodžius Honda nuolatos kartodavo savo pavaldiniams.

Bene 20 metų gyvavęs verslas praėjo daug etapų: nuo privatizavimo, perorganizavimo, iki visiško sugriovimo. Ir tada atėjo permainų metas...


Noras būti pirmu

Vieno žmogaus, Soichiro Honda, pasąmonėje buvusi vizija sukurti nuosavą kompaniją pasaulį išvydo 1948 metais. Savininko vardu pavadinta firma pirmaisiais gyvavimo metais savo produktus orientavo į „minią“ – kitaip sakant, siekė aprėpti kuo didesnį pirkėjų ratą. Ir tai jiems pavyko. Pirmasis nuo gamyklos konvejerių nuriedėjęs motociklas buvo aprūpintas dvitakčiu, 98 kub.cm varikliu, o pavadintas tiesiog „Svajone“ (angl. „Dream“). Visgi kompanijos gamybai reikalingi įrenginiai buvo tiek techniškai, tiek morališkai pasenę, todėl Honda pradėjo svarstyti galimybę kompaniją modernizuoti ir plėsti rizikuojant viskuo, kas jau buvo sukurta. Japonijos socialinė situacija buvo tokia nestabili, jog nuspėti, ar modernizacija atneš apčiuopiamų rezultatų, buvo tiesiog neįmanoma. Visgi Soichiro mieliau būtų pasirinkęs bankrotą, nei žiūrėjimą į tuščią kišenę svajojant, kaip puikų būtų turėti modernią gamyklą. Pasiskolinęs 450 milijonų jenų ir iš Amerikos parsigabenęs pačią naujausią įrangą, jis visiems aplinkiniams plačiai burnas „pravėrė“ – ši suma beveik trigubai viršijo pačios kompanijos vertę. 1949 metais pagamintas naujasis „D-Type Dream“ modelis tapo kompanijos flagmanu. Iš genialiausių Soichiro idėjų „sulipdytas“ kūrinys ne tik aprūpino daugumą Japonijos gyventojų pigia ir patikima transporto priemone, bet ir tapo pačiu sėkmingiausiu visų laikų motociklu. Daugiau nei 100 milijonų šių motociklų su įvairiomis modifikacijomis nuriedėjo nuo „Honda“ gamyklos konvejerių per 50 gamybos metų. Svajonių pavertimas tikrove buvo pagrindinis tikslas, ir net dabar, kompanijos įkūrėjui palikus šį pasaulį, „Honda“ reklaminiuose šūkiuose dažnai vartojama svajonių idėja (Dabartinis „Honda“ šūkis - „The power of dreams“).


Ištesėtas pažadas

Net ir po nesėkmingo važiavimo paskutinėse savo lenktynėse, Honda ištesėjo savo pažadą aktyviai dalyvauti sporte. „Isle of Man TT“ lenktynės tapo puikia platforma japonui reklamuoti savo kūrinius. 1954 metais jis pareiškė: „Aš jums pažadu, kad mūsų komanda nuo šios dienos skirs visas savo jėgas, energiją ir kūrybingumą „TT“ lenktynėms, ir tik pasiekę pergalę mes būsime patenkinti“. Kaip tarė, tai ir padarė. Praėjus vos 2 metams po 1959 metų debiuto lenktynėse, Mike Hailwoodas, vairuodamas „Honda“ kūrinį, tapo lengvųjų ir ultra lengvųjų „TT“ pirmos vietos nugalėtoju. Taip buvo įgyvendinta dar viena svajonė. Vėliau visi šie pasiekimas buvo pritaikyti ir serijiniuose modeliuose, tokiuose kaip „Super Cub“ ar „CB750 Four“.


Idėjinis vadas

1973 metais, būdamas 67-erių, Soichiro atsistatydino iš kompanijos prezidento posto, tačiau šio verslo neapleido. Visi motociklai, kuriuos iki to laiko kūrė „Honda“ kompanija, turėjo dalelę Soichiro šarmo. 1983 metais palikęs ir direktoriaus kėdę, kompanijos įkūrėjas tapo atsakingu už visų įmonėje vykstančių procesų priežiūrą. Net ir tada visi į jį kreipdavosi „tėtuši“ – epitetu, išlikusiu dar nuo to laikų, kai „Art Shokai“ servise dirbo jaunų darbuotojų kompanijoje. Turėdamas daugiau laisvo laiko, Soichiro ir jo žmona Sachi dabar galėjo užsiimti pramogomis, kurioms anksčiau paprasčiausiai neturėdavo laiko: skraidymu oro balionais, parasparniais, ar slidinėjimu. 1991 metų rugpjūčio 5 dieną Honda gamykla dienai buvo sustingusi – tądien, sulaukęs 84 metų, mirė Soichiro. Tačiau visų atmintyje jis išliko dar ilgai, o garsios jo ištartos frazės vis dar primena apie šį didingą žmogų:

„Vieni siekia pasprukti nuo realybės, kiti – neatpažįstamai ją pakeisti“

„Tikra laimė – tai visa tai, ką mes pasiekiame savo rankomis ir smegenimis“

„Klaidos tik stiprina mūsų įgūdžius, taigi nebijokite klysti“

„Mūsų netenkina vien pergalės. Mes išsiaiškinsime, kodėl laimėjome, ir tada pritaikysime patirtį naujų priemonių gamyboje“

„Jei darbas suteikia galimybę atskleisti savo idėjas, tada dirbkite pasimėgaudami ir kito neieškokite“

„Jei „Honda“ nelenktyniaus, nebus jokios „Hondos“.

Šaltinis:


Autorius:
Mindaugas Šimėnas



Komentarai  Komentuoti gali tik prisijungę Motomanai.lt nariai.
rieger rieger
2010 Sausio 19 21:18

geras straipsniukas

atstovas atstovas
2009 Gruodžio 15 13:21

geri tie honda motociklai.. varžtai lengvai atsisuka.

gizas
2009 Lapkričio 14 09:55

honda yra honda! :) aciu

MariukasMX MariukasMX
2009 Spalio 20 23:10

Va cia tai zmogus :)

larisz
2009 Rugpjūčio 25 15:44

jo :) va cia senukas pavare.. nuo vaikystes zinojo ko nori ir ta pasiake :)

the power of dreams

Akse Akse
2009 Liepos 27 00:46

super straipsnis
aciu uz info

Ovyds
2009 Liepos 22 04:57

Honda forever ;) (y)

Loginanda Loginanda
2009 Kovo 22 17:22

Geras straipsnis (y)
Tik gal galejo buti daugiau info apie jo sukurtus variklius, motociklu modelius ir panasei :)

Klebonas Klebonas
2009 Vasario 23 20:51

mano motobobos vardas HONDA

CĖPA CĖPA
2009 Sausio 17 11:51

ponui Hondai RE5PECT per amzius :)

johan
2008 Liepos 4 20:32

Geras straipsnelis tegu nepyksta harlejai is hondos turetu pasimokyti

ovka
2008 Balandžio 7 01:00

honda moto rules!!!

hyosungg
2008 Vasario 17 06:21

jega

SnOOpCBR
2007 Gruodžio 5 00:49

Honda best !

Dread
2007 Liepos 18 20:32

pats turiu Honda, geris...

ZLO ZLO
2007 Gegužės 31 11:36

apupienas straipsnis. bravo mindazzzzzz.

s^tarka
2007 Balandžio 4 00:01

kaip sako anglai: "amen to that! amen!"

Skoo Skoo
2007 Sausio 30 11:05

Dar buvo Hondos gyvenime daug alkoholio, bankrotas, buvo labai itakingas ir svarbus vadybiniu sugebejimu turintis draugas, buvo ir nesekmingas/katastrofiskas bandymas uzkariauti JAV rinka (motociklai), buvo ir kultinis sukis: Visus geriausius zmones sutinki ant Hondos! ;)

Geras straipsnis! Cheers ;)

kaminkretys kaminkretys
2007 Sausio 28 03:04

Sio to naujo suzinojau. Dekui!

geRIMUKAS geRIMUKAS
2007 Sausio 27 12:52

ot siauraakis..... ;) ne is ryziu lauko spirtas.......

ylaya ylaya
2007 Sausio 27 11:29

puikus straipsnis ;) (y)

Vladas
2007 Sausio 27 02:08

Gera medžiaga. Dėkui Mindaugui už triūsą ir mūsų apšvietimą!

Wolf Wolf
2007 Sausio 26 23:43

Honda Forever!

aidas aidas
2007 Sausio 26 19:47

Geras straipsnis, nebutu tokiu zmoniu neturetumem su kuo vaziuoja

Tomukas Tomukas
2007 Sausio 26 15:07

Gražu :)


 
P
A
T
K
P
Š
S
 
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
 
 
 
 


71.040.604
+22.361
VisoVakar
Nariai24.490+9
Temos4.653+2
Žinutės353.849+256
Komentarai100.193+27
Gyvadėžė678.090+799
Nuotraukos72.891+54
Video3.719+4
Motokatalogas4.174+17